Marsinė robotechnika – apie Marso tyriklius nuo pirmųjų iki paskutiniųjų
Jau pirmieji 1962-jų Mars (0,9-4,6 t) astronautiniai tyrikliai buvo robotizuoti, – automatiškai matavo paviršių, atmosferą, magnetinius laukus.
VLE.lt: robotas (ček. robota – varginantis darbas) – automatiškai veikiantis ir su aplinka sąveikaujantis daugiatikslis įrenginys. Seniausiu robotizavimu laikomas vandens laikrodis Ktesibijo Aleksandriečio klepsidra (250 m prKr). Pirmą programuojamą robotą patentavo G. Devol 1954-ais.
Mariner ir Viking tyrikliai
Mariner-4 (0,26 t) iš 9,8 Mm nufotografavo pirmus Marso vaizdus 1964-ais, o Mariner-9 (0,47 t) atsiuntė 7300 vaizdų 100 m skyra. 1971-ais Mars-3 nutupdė PrOP (Pribor Ocenki Prochodimosti) pravažumo matuoklį, deja veikusį tik 20 minučių. Viking-1 ir -2 (2,3 t) nutupdė 0,6 t tyriklius, net 4 metus matavusius Marso fizines ir chemines savybes.
Abiejų Viking tyriklių projektai vertinami kaip labai sėkmingi
1996-ais MGS (1,03 t Mars Global Surveyor) pradėjo 373-437 km orbitas, atrado vulkanizmo liekanų Eridania ir kitose vietovėse.
Pirmą marsaeigį Sojourner (10,6 kg) 1997-ais nutupdė Mars Pathfinder (0,46 t), o Mars Climate Orbiter (0,63 t) 1999-ais įskriejo į pernelyg žemą 57 km orbitą ir suiro. Žymiai daugiau nuveikė du identiški marsaeigiai Spirit ir Opportunity (0,17 t $0,4 mlrd), ypač pastarasis – nuo 2003-jų Meridiani Planum vietove nuriedėjęs 45 km bei pernai „pasiskundęs“ elektros stygiumi (vos 22 W).
Gi 2011-ais MSL (Mars Science Lab) nutupdytas o150 km Gale kraterin Curiosity (0,89 t $2,5 mlrd) spektrometru TLS (Tunable Laser Spectrometer) aptiko metano pliūpsnių 0,2-30 ppbv, prietaisu SAM (Sample Analysis at Mars) tyrinėja CO2 ir turinčius C-12 bei C-13 izotopų mineralus.
Ingenuity sekmė paskatino kitų projektų planetų atsmoferose plėtrą
Marsaeigis Perseverance (3×2,7×2,2 m $2,4 mlrd) atgabeno pirmą, 1,8 kg masės marsasparnį Ingenuity, įvykdžiusį 72 skrydžius. Radaru RIMFAX (Radar Imager for Mars subsurFAce eXperiment) tiria Jezero kraterio ir deltos sluoksnius iki 20 m gylio. Buvo paruošti 23 marsienos ėminiai iš planuotų 38. Sėkmingai išbandė deguonis išgavimo iš Marso CO2 atmosferos gamybos aparatūrą bei -123 oC šaltyje rado seniai ataušusioje magmoje susiformavusių kristalų.
Ilgaamžis Mars Reconnaissance Orbiter
MRO HiRISE nuotraukoje Harmakhis Vallis – maždaug 800 km ilgio nuotėkio kanalas. Nuotrauka NASA/JPL-Caltech/ Arizonos universitetas
Apie Marsą jau 20-ius metus 250-316 km orbituoja MRO (2,18 t Mars Reconnaissance Orbiter). Jo astroskopas HiRISE (High Resolution Imaging Science Experiment), fiksavo 7 mln vaizdų su 800 naujų kraterių.
3700 kg masės TGO (Trace Gas Orbiter) 400 km orbitoje nuo 2016-jų tyrė atmosferą vandenilio koncentracijų marsalapiui. Fotografavo velniškas dulkių audras, aptiko chlorvandenilio bei patikslino metano, etano, fosfino bei etileno kiekius. Robotas InSight matuoja seisminius reiškinius (nuo 2018-jų jau fiksavo iki 4,6 balų) ir patikslino Marso paviršinės plutos storį 42-56 km.
5000 kg kinų marsatyris Tianven-1 2020-ais Utopia lygumon nutupdė ir 6-ratį 240 kg masės Čžužun. Šis marsatyris per 2 metus apžvelgė 1,7 km aplinkos. Abu sukaupė 560 Gbaitų duomenų.