Jau keli metai kuriami planai „sugrįžti“ Mėnulin. NASA siūlo kelias Artemides, kurioms ketina talkinti SpaceX ir Blue Origin. Pagal žadamas Starship galimybes gal SLS neprireiks, bet glumina 14-jo ir net 15 bandymų poreikis. Mėnulin lėkdinti taikonautus planuoja Kinija, o gaganautus – Indija, bet dar negreit. O šiandien galim apibendrint Apollo astronautų mėnulinę patirtį, kuri paspartintų tą „sugrįžimą“.
Pirmieji Apollo skrydžiai
1969-72 metais 12 astronautų tapo mėnuliečiais, sėkmingai pramynė pirmuosius takus įvairiose vietovėse, surinko beveik 300 kg regolito (gr rhegos – danga, lithos – akmuo) ir pateikė 6000 Mėnulio paviršiaus bei savo veiklos vaizdų. Sėkmę lėmė kruopšti ruoša, prasidėjusi tragiška Apollo-1 žūtimi (V. Grissom, E. White, R. Chaffee) 1967-ais startavimo treniruotėje, bet tęsta nuosekliais bandymais ir gausia parama, ypač buvusiu NASA direktoriumi D.Webb bei prezidentu J.Kennedi.
Gi Apollo-10 bandyme įgula 15 Mm Mėnulio aukščiuose išbandė tūpimo ir kilimo procedūras bei grįžo iš 1-os orbitos net rekordiniu 24,791 myl/h = 11,1 km/s greičiu. Mėnulėjimo technologiją pasiūlė J.Houbolt, teoriškai išplėtojęs J.Kondratiuk bei H.Oberth idėjas ir papildęs veikalu „A Study of aerothermoelastic“. Būtent pagrindė 3 žmonių įgulos optimalumą lėkyje, 2-jų astronautų tūpimą Mėnulin, vieną paliekant orbitoje.
Aldrinas įrengė prietaisus, skirtus matuoti atstumą nuo Mėnulio iki Žemės, taip pat analizuoti saulės vėjo cheminę sudėtį ir matuoti Mėnulio seisminę veiklą. NASA nuotrauka
Būtent 1969-ais Kongresas įsteigė Space Medal – gražų žvaigždėtą ordiną už astronautinius nuopelnus. Juo rugpjūčio 28 apdovanojo ir ArtemisII įgulą – R.Wiseman, V.Glover, Ch.Koch bei J.Hansen.
Pirmieji po 2,5 parų lėkio tais 2 mėnuliečiais Ramybės „jūros“ paviršiuje tapo leitenantas Neil Armstrong (1930-2012) ir generolas Baz Oldrin (g 1930), tupiant apdairiai išvengę galimo virtimo rankiniu trajektorijos pataisymu. 2 val teko gaišti galutiniam mėnulėjimo etapui – išlipimui iš modulio, rangantis skafandruose ir tikrinant agregatų veiksnumą (net bakų sandarumą) po tupdymo ir smūgelio. Gavus „stay“ komandą iš Houston, Neilas išlindo iš modulio ir nulipo kopetėlėmis bei žengė 1-jį kitame dangaus objekte žingsnį – tą „milžinišką šuolį žmonijai“, o Bazas -2-jį šuolį. Per 2 val 31 min (tiek truko 1-ji darbo diena Mėnulyje) jiedu įveiklino ALSEP (Apollo Lunar Surface Experiments Package), pajuto mėnuliškos eisenos choreografiją ir skafandrų (ypač pirštinių) nepatogumus, bet parsinešė 22 kg mėnulienos.
Antrieji mėnuliečiai – kapitonai Pit Konrad (1930-99) ir Alan Byn (1932-2018), tretieji – kontradmirolas ir 1-is astronautas (1961 Mercury 1,8 t į 187 km aukštį) Alan Šepard (1923-98) ir kapitonas Edgar Mičel (1930-2016), tyrę Fra Mauro vietovę 9 val per 1,5 paros buvimo Mėnulyje. Anksčiau jų Apollo-13 ekspedicijai 105-ją lėkio valandą ties Mėnuliu sprogo kuro bakas ir sutriko agregatai, bet įgulos sumanumo dėka pavyko varganai parlėkti Žemėn.
Apollo-15 ir kitos misijos
Apollo-15 pulkininkai David Skot (g 1932) ir Džeims Irving (1930-91) mėnulinosi Lietų „jūros“ pakrašty 3 paras. Per 22 val. sukaupė 78 kg ne tik regolito važinėdami 1-ju mėnuliniu automobiliu. Jo iškrovimas bei ruoša truko 20 min, o 1-sis reisas – 2 val 15 min su 10,3 km rida. Visa darbo diena tęsėsi 6 val 32 min su gręžimo iki 162 cm gylio keblumais. Grįžę modulin astronautai nusivilko skafandrus įsistoję į šiukšlinius maišus (dulkių valymui) ir patogiau miegojo 7 val. Pažadinti iš Houston skafandrus tvarkė net 4 val, o 2-jo reiso 6,9 kilometre ėmė žalių riedulių mėginius. Matavo širdžių pulsus – David 96 tv/min, Džeims 130 tv/min. 2004 metais Skot su kosmonautu Leonovu išleido gan politizuotą veikalą „Two sides of the Moon“ (416 psl).
Kapitonai Čarlz Djuk (1945 ) ir Džon Jang (1930-2018) Apollo-16 tūpė ties Dekarto krateriu. Buvo matuoti magnetiniai laukai 121-313 ga = 97-250 mA/m, bet vulkanizmo nerado. Paskutinėje ekspedicijoje Harison Šmit (g1936) ir Judžin Sernan (1934-2017) likutinėje Mėnulio atmosferoje aptiko H2, He, CO2, CH4, net argono. 3 dienas važinėjo 35 km, paruošė 110 kg mėginių per 22 val.
Kiekviena ekspedicija kainavo apie $400 mln. Visa Apollo mėnuliada – $25,5 mlrd, dalyvaujant 80 įmonių, 200 institutų, apie 0,3 mln žmonių. Tvirčiau sužinota Mėnulį atsiradus prieš 4,6 mlrd metų formuojantis Saulės sistemai. Vėstant susisluoksniavus į Al bei Ca turinčią plutą ir viršutinę mantiją su Fe bei Mg mineralais. Būsimiems mėnuliečiams ir marsiečiams pravers ištobulinti 21-sluoksniai skafandrai ir sumažintas iki 44 kPa slėgis juose.