Šaunios Cassini-Huygens ekspedicijos atradimams paryškinti prireikė teorijų. Ypač Saturno ir Encelado magnetosferoms bei rezonansui, Titano jaunumui be kraterių ir metano ciklams paskaidrinti. Matijos Čuk iš Cornel universiteto hipotezė – prieš 400 mln metų ten susidūrė 2 masyvūs kūnai ProtoTitanas su ProtoHiperionu, suformavę mėnulį Titaną ir Saturno žiedus (gal ir sukimosi ašies pokrypį).
Paslaptingasis Saturno palydovas Titanas
Geologiškai aktyvus, atmosferingas ir skystingas (net lietingas) Titanas tebėra vienintelis žinomas toks mėnulis. Tarp 293 Saturno pakeleivių (128 atrasti jau astronautiškai) jis yra didžiausias o5,15 Mm 1,22 Gm 16 parų orbitoje. Beje, azoto turi daugiau nei Žemė. Titano išorę gaubia oranžinis smogas, po kuriuo jonizuojančioje aplinkoje nuolat formuojasi polimerinės molekulės, net prebiotiniai junginiai. Beje, Webb teleskopu ten aptiktas nepaaiškinamas 5.113 nm spektras – gal egzotiškų molekulių, pagreitinsiančių Dragonfly ekspediciją.
Lucy, Psyche ir kiti tyrikliai
Sekant Cassini-Huygens pavyzdžiu panašiomis trajektorijomis link tirtinų objektų juda dar keli robotizuoti erdvėlaiviai. Lucy (1,5 t L=13 m 504 W) jau apžvalgė asteroidus Dinkineš, Donaldjohanson, kitąmet pradės tyrinėti trojėnus 780 Gm orbitose: o64 km Euribat, o21 km Polimeli, o1 Mm Orus bei o113 km Patrokl. JUICE (4,7 t 424 N ir 8×22 N) 2031-ais tyrinės Jupiterį bei 2035-ais nukris Ganimedan.
Psyche (2,6 t 4×280 mN) greitindamasi ties Marsu „paleis“ EscaPADE (2×0,5 t Escape and Plasma Acceleration and Dynamics Explorers) į 0,16-10 Mm orbitas ir 2029-ais pradės tirti „metalinį“ asteroidą Psichėją (o220 km 319-510 Gm orbitoje). Įpusėjo trajektoriją Europa Clipper (6 t $5 mlrd žr 2025 03 25 str), nuo 2030-jų orbituosiantis 25-2700 km aplink Jupiterį ir 49 prolėkiais tirsiantis jo mėnulį Europą.
Gi Juno (3,6-1,6 t 14-0,4 kW 0,64 kN 4,2 Mm – 8,1 Gm orb $1,46 mlrd) rugsėjo 9 d. užbaigė 87 apsuką ir siunčia mėnulio Thebe (o100 km) vaizdus iš 5 Mm. Spėjama jį su Amalthea „parūpinant“ dulkių žiedams.
Hera erdvėlaivis prie Didymos asteroido priartės 2026 lapkrityje
Hera (1,2 t 2×2,2×1,8 m 712 W 22×10 N) naujoviškai fotografavo Marsą iš 5,2 Mm ir Deimą (o12 km) iš 297 km. Tikėtina jau šiom dienom pradės smūgiuoto asteroido Didymos tyrimus, talkinant 12 kg satams Juventus ir Milani tūpsiantiems į Dimorfos.
Priešinga kryptimi link Merkurijaus trajektuoja BepiColombo (4,1 t o3,5×6,3 m 30 m Ssk) su 14 mokslinių prietaisų. Šiom dienom jis „nusikratė“ 8 metus stūmusių 290 mN ir stabdžiusių jonų čiurkšlėmis QinetiQ varytuvų. Tuo pačiu susidvejino į planetinį 1,2 t ir magnetinį 0,25 t Merkurijaus (o4,8 Mm 46-69 Gm orb 100-700 K) satus. 2026 lapkričio 21 jie pradės skrieti 0,4-1,5 Mm ir 0,4-12 Mm orbitomis. Taip bus tęsiami Mariner-10 (0,5 t $100 mln) 1975-76-jų bei Messenger (1,1 t $446 mln) 2004-ais tyrimai.
Beje, Giuseppe Colombo (1920-84), Padua universiteto profesorius, išrado gravitacijos gradometrą bei 1-as apskaičiavo greitinimosi manevrų trajektorijas.