Titanas, skersmuo 5150 km, yra didžiausias Saturno mėnulis: didesnis už Merkurijų, didesnis už Mėnulį. Jupiterio mėnulis Ganimedas yra didesnis vos 2 %.
Mėnulio, Titano ir Žemės palyginimas
Jis turi storą atmosferą, turtingą azotu ir metanu, todėl yra įdomus objektas ateities tyrinėjimams. Sato atmosfera yra tanki, o slėgis prie paviršiaus yra apie 45 % didesnis nei Žemės. Taip Titanas visuomet „slepia“ paviršių ir iš kosmoso negalime aiškiai matyti jo paviršiaus ypatybių. Priminsime – Saturnas turi 274 satus, apie tai rašėme tekste „Faktai apie Saturną“.
NASA erdvėlaivio „Cassini“ nuotraukoje Titanas pozuoja Saturno fone. NASA/JPL-Caltech/Space Science Institute nuotrauka
Titaną 1655 m. kovo 25 d. atrado olandų astronomas Christiaan Huygens ir pavadino „Luna Saturni“, kas lotynų kalba reiškia „Saturno mėnulis“. Pavadinimą „Titanas“, pagal graikų mitologiją, pasiūlė astronomo William Herschel sūnaus John Herschel.
Metanas
Tankioje Titano atmosferoje įvairiuose aukščiuose yra metano debesys, įtakojantys jo unikalų klimatą ir oro sąlygas. Šis Saturno palydovas kol kas yra vienintelis dangaus kūnas Saulės sistemoje, be Žemės, kurio paviršiuje yra egzituoja skystis. Vietoj žemiškojo vandens, Titano jūrose, ežeruose ir upėse tyvuliuoja skysti angliavandeniliai – metanas ir etanas. Saturno palydovas gauna apie šimtą kartų mažiau Saulės energijos nei Žemė, tad temperatūra paviršiuje yra -1790 C.
Titano paviršius Huygens „akimis“, Ontario ežeras ir Ligeia jūra
Titane iš metano debesų lyja metano lietus, sukuriantis upių slėnius ir kanalus, panašius į tuos, kuriuos suformavo vanduo Žemėje. Titano atmosfera patiria sezoninius pokyčius, panašiai kaip ir Žemės. Tai lemia oro sąlygų pokyčius ir metano ežerų bei debesų pasiskirstymą. Tankioje Titano atmosferoje yra keli rūko sluoksniai, sklaidantys saulės spindulius ir iš kosmoso sukuriantys miglotą, oranžinės rudos spalvos vaizdą.
Tyrinėjimai
„Huygens“ tyriklis, iki Titano 2005 m. atskraidintas erdvėlaiviu „Cassini“, sėkmingai nusileido ant Titano paviršiaus ir pateikė neįkainojamų duomenų apie jo atmosferą ir paviršiaus sąlygas. Apie tai išsamiai rašėme tekstuose „Ekspedicija Cassini Huygens“ ir „Titanėjimas – kas tai ?“.
Tyrinėtojai įkvėpti puikiai pavykusios „Ingenuity“ misijos Marse, pagal NASA programą „Naujos ribos“ ruošia misiją „Dragonfly“ Titanui.
Sraigtasparnis „Dragonfly“ per numatytą 3,3 metų trukmės misiją, galbūt, nuskris apie 115 km per Titaną, sustodamas pakeliui tyrinėti įvairias geologiškai įdomias vietoves, įskaitant kopas ir Selk kraterį. Tikimasi, kad „Dragonfly“ skris vieną kartą per 1–2 Titano dienas, vadinamas „Tsol“ ir trunkančias apie 16 Žemės dienų.