Pasak VLE fizika yra bendrųjų materijos savybių bei energijos tyrimų mokslas, vystomas griežtai apibrėžtomis sąvokomis, matavimais ir matematiniais metodais. Pradėtas 6 a prKr senovės Graikijoj Leukipo ir jo mokinio Demokrito nedalomų atomų, judančių begalinėje tuštumoje, hipoteze. Vėliau kurta mechanika (apie judėjimus), optika (apie el.magnetizmą) ir termodinamika (apie šilumą). G. Galilei pratęsė termoskopu ir žiūronais Aleksandrijos fizikų atradimus; mechaniką „stumtelėjo“ I. Newton „Gamtos filosofijos matematiniais pagrindais“ (1687). B. Franklin 1750-ais sukūrė 1-ją elektros teoriją; P. Joule – energijos tvermės dėsnį 1843-ais.
Fizikos pradžia Lietuvoje
Lietuvoje fiziką pradėjo Jonas Rudamina Dusetiškis „Matematika, optika, geometrija ir sferinė astronomija“ (1633 lotynų k) ir Petras Vileišis „Populiariškas rankvedis fyzikos“ (1899 lietuvių kalba JAV, autorius slapyvardžiu P. Neris); įtvirtino Algis Petras Piskarskas ir Ričardas Rotomskis „Ultra trumpų šviesos impulsų lazeriai fotosintezės spektroskopijoje“ (1986, rinkinyje „Lazeriai ir fotosintezė“, 19 tomas, rusų k.).
Link kosmoso
Link kosmoso nukrypo dar 1619-ais J. Kepler „Pasaulio harmonija“ ir „Apie kometas“ planetų judėjimo dėsniais bei orbitų ir trajektorijų skaičiavimais. Filosofiškai bendrino A. Einštein, kurio 25 tomus raštų tik 1987-ais išleido Prinstono un. Tęsia R. Penrose (g 1931) „The Road to Reality“ (2004, 1099 psl), „Nature of Space and Time“ (2012) net 11-matės supergravitacijos teorija (2020-jų Nobelio prem, ypač už juodąsias skyles). Dar 2012-ais paskaitavo dviejuose Ukrainos un-tuose. G.t‘Hooft (g 1946) kosmėja (ne tik Olandijoj) kn „Lagrangians for massive Yang-Mills fields“ (1971 kvarkinės mįslės) ir kvantiniais gravitacijos bei JSk tyrimais (1999-jų Nob). A.Guth (g 1947, JAV MIT) – knyga „Infliacinė Visata“ (1997) kvarkų tyrėjas bei Mars One projekto dalyvis.
A. Einštein erdvė, laikas ir gravitacija
Visatos tyrimo kosmologiją pradėjo K. Ciolkovskij „Pasaulio erdvių tyrimu reaktyviniais prietaisais“ (1903), o erdvę, laiką ir gravitaciją susiejo A. Einštein „Reliatyvumu“ (1916). Ruošiant kosmonautus ir astronautus bene svarbiausia yra fizinė parengtis gravitacinėms perkrovoms bei nesvarumo būsenai. Ypač daug laiko užima pratybos spec treniruokliais, simuliatoriais ir laboratorijose. Studijuojamos kosminė navigacija, erdvėlaivių konstrukcijos, robotechnika, biochemija bei astrofizika; net Mėnulio ir Marso gamtos ypatumai. Jau daugelis šalių turi kosminės veiklos centrus, gi NASA – net labai specifišką fiziką Stratotanker KC-135 (nesvarumo), Neutral Buoyancy Lab (plūdrumo), Desert Research (dykumos) bei Flight Analog Unit (lėkių) įrenginiuose.
Sasso San Gottardo mėnuliečių treniravimo bazėje 2 km aukštyje Šveicarijos Alpėse studentai „kosminasi“ 6 oC sąlygomis po 16 parų skafandruose.
Vien satai (jau 10-tūkstantiniai orbitantai) „įkosmino“ išmanią fiziką ryšių, navigacijos, vandenynų bei ledynų monitoringo praktikose. Astroskopai beveik galilėjiškai pratęsė (ir praplėtė) atradimus begaliniuose erdvėlaikiuose. Webb‘u M.Mura (Leibniz inst) gilinasi į tamsios materijos sankaupą 7000 šm tolumoj, gi galaktikų GS-z14 (1600 šm didumo 100 mln Saulių masyvumo) ir GN-z11 (su 1,6 mln Saulių superJSk) „jaunumai“ prieštarauja klasikinei fizikai. Dar 2004-ais R.Meritas (Oksford un) „sukosmino“ 1099 psl visatos dėsnių kn „The Road to Reality“.
R. Ruiz MIT‘e gilinasi Visaton per nanopasaulį – radžio fluorido RaF molekulę vakuume švitina lazeriu ir spektroskopiškai stebi atomų nanomechaniką – lyg analogiją galaktikose. Panašiai A. Zenesi (Perugia un) tiria Na-23 atomus 1 K šalčio kvantinėje būsenoje lyg „ardančius“ vakuumą. Kosmiškiau B.Ribas (Federal un Brazilija) 1-jį kartą istorijoje stebi kentauro Chiron (o200 km 1,2-3 Tm orb) žiedų formavimąsi 273, 325, 438 ir 1400 km atstumuose (gal pralenks Saturną?).
Naujausios žinios nuo 3I/Atlas (3-sis po Oumuamua ir Borisov astro pralėkūnas) fiziką „kosmina“ ne tik kitokiomis fizinėmis savybėmis, bet ir „nefiziškomis“ uodegomis. Spėliojama apie „nesuprantamą“ sukimąsi bei „fotoninę“ šilumą Spain Nordic Optical Telescope vaizduose iš pralėkimo 670..280 Gm atstumais nuo mūsų.