Titanėjimas – kas tai ?

Titanėjimas – leidimasis į Titano paviršių, kurį 2005 metais atliko erdvėlaivis Huygens.

Titano vaizdai

Astronautikos pažanga skatina ir naujovišką terminiją, – erdvėlaivis, startūnas bei mėnulėjimas, marsėjimas, titanėjimas, venerėjimas. Tai analogija žemėjimui, tupiant į paviršių ar šiaip artėjant prie kosminio objekto. Šį kartą prisiminsime Cassini ekspedicijos tūpiklį Huygens ir panagrinėsime kosmosparnį Dragonfly.

Huygens

2005 metais, nusileidimas arba titanėjimas atliktas į Saturno mėnulį Titaną, lekiantį o5,15 Mm 1,22 Gm orbitoje 15,94 parų periodu. 320 kg 1,8 kW o1,3×0,8 m Thales Alenia Space erdvėlaivio Huygens titanėjimas truko apie 2,5 val. Atlėkęs ir atsiskyręs nuo 5,7 t masės, o4x6,7 m dydžio ir $1,4 mlrd vertės erdvėlaivio Cassini, Huygens 3 savaites artėjo prie Titano. Fotografavo angliavandenilių smėlio, panašaus į kavos tirščius, kalvas ir kopas bei skysto metano upes. Vėliau nutūpė beveik angliavandenilių lietuje tarp 10-15 cm akmenų 10,5^o S ir 192,3^o W vietovėje. Spėjo pamatuoti Titano atmosferos temperatūras: 160 K 500 km aukštyje, 120 K 100 km ir 72 K 50 km aukštyje, o paviršiuje – 95 K ir 146 kPa slėgis (beveik 1,5 žemiško) ir atsiųsti 400 vaizdų. Elektros matavimai leido įtart skysto vandens telkinį 45 km gilumoj.

Huygens titanėjimas

Huygens prietaisai

Kol paveikė šaltis ir pasibaigė elektra, veikė 6 prietaisai: HASI (Huygens Atmospheric Structure Instrument) fizinių ir elektrinių savybių matuoklis su akcelerometru ir mikrofonu; DWE (Doppler Wind Experiment) Doplerio efekto principu matavo vėjus ir sroves, kurios titanėjant silpnėjo; DISR (Descent Imager / Spectral Radiometer) saulėtumo ir poliarizacijos spektrinis matuoklis; GC/MS (Gas Chromatograph / Mass Spectrometer) cheminių elementų aptikimui, ypač izotopų paviršiuje; ACP (Aerosol Collector and Pyrolyser) aerozolių dalelių rinkimui ir analizei; SSP (Surface Science Package) jutiklių rinkinys su penetrometru.

Cassini 2004-17-ais orbituodamas aplink Saturną radaru kartografavo apie 1,6 mln km² Titano teritorijos su laikinais ežerais ir jūromis bei užfiksavo Saulės atspindį nuo ežero paviršiaus. Didžiausi metano, etano ir kitų angliavandenilių  telkiniai telkšo Šiaurės pusrutulyje. Pietų pusrutulyje užfiksuotas tik vienas Ontario Lacus.

Tebėra dvi Titano gilesnio tyrinėjimo idėjos: 1) parinkti grunto iš paviršiaus ir skysčių iš ežerų bei pargabenti mėginius Žemėn; 2) nulėkdinti robotizuotus erdvėlaivius, kurie tirtų mėginius Titane.

Dar 2005-ais NASA turėjo kosminio dirižablio Titan Explorer (100 kg krovumo) projektą. Naujausias POSEIDON (POllar Scout/orbitEr In situ lake lander DrONe – orbituojantis ežerinis dronas) lėkdins į Titaną robotizuotus amfibinius dronus ir gelmėlaivius.

Dragonfly

Dragonfly vadovė Zibi Turtle. Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory nuotrauka

Erdvėlaivis ruošiamas ne tik titanėjimui bet ir skraidymui 10 m/s greičiu iki 4 km aukščio 94 K šaltyje. Kūrimui vadovauja Elizabeth „Zibi“ Turtle (g 1967) – planetų fizikos daktarė (1998-ais Arizonos un). Ji dirbo Galileo ir Cassini ekspedicijose bei tebeorbituojančio aplink Mėnulį LRO, o dabar – ir prie Europe Clipper misijos.

Į Marse skraidantį Ingenuity panašus Rotorcraft Lander turės radioizotopinį elektros šaltinį MMRTG (Multi Mission Radioisotope Thermoelectic Generator), šiluminės apsaugos gaubtą, ryšio anteną ir vaizdo kamerą DragonCam.

450 kg 70 W oktokopteris Dragonfly 4 dvigubais 1 m rotoriais titanės 105 minutes

Atsiskyręs nuo erdvėlaivio, Dragonfly 105 min titanės parašiutais. Vėliau 1,2 km aukštyje numes gaubtą ir tūps sraigtasparniškai ekvatorinėj zonoj netoli 20 km Selk kraterio.