Ingenuity sekmė Marse

Ingenuity marsasparnis atliko 16 skrydžių retoje Marso atmosferoje, nors misijos planavimo metu buvo galvojama nuo vieno iki penkių 5 sėkmingų pakilimų ir nusileidimų per 30 Marso parų arba solų.

Ingenuity

Marsatyrio Perseverance kameros užfiksavo Ingenuity trylikto skrydžio momentą

Perseverance Mastcam-Z kamera 2021 rugsėjo 4 užfiksavo 13-ąjį Ingenuity skrydį. Šaltinis: NASA/JPL-Caltech/ASU/MSSS

Po pakilimo į 8 metrų aukštį, marsasparnis lazeriniu aukštimačiu užfiksuoja reljefo aukščio pasikeitimą. Ingenuity automatiškai prisitaiko, šiek tiek pakyla, kai artėja prie keteros, o tada leidžiasi žemyn, likdamas 8 metrų aukštyje virš banguoto paviršiaus. Nuskridęs į dešinę ir nebestebimas, marsatyris spalvota kamera sugauna 10 uolų atodangos vaizdų. Sugrįžęs į Perseverance kameros regėjimo lauką, nusileidžia į nustatytą vietą.

Skrydžių planavimas Žemėje

Rengiant Perseverance Ingenuity misiją, buvo ketinama per 30 Marso solų (parų) atlikti nuo 1 iki 5 skrydžių. Skrydžio aukštis iki 5 m, atstumas iki 50 m, trukmė iki 90 sekundžių, horizontalus greitis iki 10 m/s, vertikalus iki 3 m/s. Nors Marso gravitacija yra 2,64 karto mažesnė nei Žemėje (laisvojo kritimo pagreitis Marse yra 3,711 m/s2, Žemėje 9.807 m/s2), buvo ruošiamasi sudėtingam atmosferiniam skraidymui. Marso atmosferos slėgis siekia vos 0.6 % Žemės atmosferos slėgio jūros lygyje. Marso atmosferos slėgis yra toks, koks yra Žemės atmosferos slėgis 35 km aukštyje. NASA marsasparnio konstravimui išleido ~ 80 mln USD ir dar ~ 5 mln USD Ingenuity valdymui.

Anatomy_of_the_Mars_Helicopter

Marsasparnio sandara

Marsasparnis kilo ir leidosi 16 kartų. Skrydžių statistika yra tokia: marsasparnis pakyla maždaug nuo 5 m iki 12 m virš Marso paviršiaus, nuskrenda nuo 2 m iki 625 m, horizontalaus skrydžio greitis nuo 0.2 m/s iki 5 m/s, skrydžio trukmė nuo 39.1 sekundės iki 169.5 sekundžių.

Ingenuity konstruktoriai

Marsasparnį sukonstravusi Reaktyvinio judėjimo laboratija (JPL) yra atsakinga ir už skrydžių planavimo ir organizavimo operacijas. NASA Ames tyrimų centras  ir NASA Langley tyrimų centras teikė numatomą skrydžio rezultatų analizę ir techninę pagalbą kurimo metu. Bendrovės „AeroVironment Inc.“, „Qualcomm“ ir „SolAero“ teikė pagalbą projektuojant ir kuriant pagrindinius transporto priemonių komponentus. „Lockheed Martin Space“ sukūrė ir pagamino marsasparnio nuskraidinimo į Marsą sistemą.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *