Mėnulių pasaulis – apie Saulės sistemos planetų palydovus arba mėnulius
Huygens perduotas Titano paviršiaus vaizdas. NASA nuotrauka
Saulės sistemoje dabar turime 293 mėnulius, didesnius nei 2,5 km. Apie Saturną orbituoja 146, Jupiterį lydi 95, Uraną 28 mėnuliai. V. Paggiali nagrinėja Cassini ekspedicijos duomenis ir randa naujų Saturno mėnulių. Didžiausias Saturno mėnulis Titanas yra o5,15 Mm didumo ir turi 200 km storio azoto ir metano atmosferą, kurios slėgis yra 145 kPa, o temperatūra 94 K. Titane yra angliavandenilių krituliai bei ežerai. Kitas mėnulis, o0,5 Mm didumo Encelad, pasižymi šviežio ledo danga ir yra atspindžiausias mėnulis. Jame Cassini stebėjo hidroterminius vandens su N ir CO2 priemaišom geizerius ir 200 kg/s debitu. Pernai E. Ashton (Taivano Akad Sinica), pasitelkęs Havajų Mauna Kea teleskopą atrado net 62 mėnulius. Marsas turi vos du mėnulius: Fobą ir Deimą. Vienintelė Venera neturi palydovo.
Pragariškas mėnulis Ijo
Pragariškiausią mėnulį Ijo (o3,6 Mm 421 Mm orb 3,57 t/m3 130 K) turi Jupiteris – 400 veikiančių vulkanų, pvz Pillan 900 K sieringa lava kyla iki 120 km (foto Voyager-2). Kanjonų gausa ir gyliais stebina Urano Miranda (o480 km 129 Mm orb), o Neptūno Tritonas (2,7 Mm 354 Mm orb 2 t/m3 37 K) „spjaudo“ tuoj ledėjančiais vandeniu ir amoniaku. Neptūnas turi 16 mėnulių.
Lavos upės Ijo paviršiuje. Fotografuota Galileo 1999 m. lapkritį ir 2000 m. vasarį
„Šviežiausi“ mėnuliai – Neptūno S/2001 N5 (o23 km) ir S/2021 N1 (14 km) bei Urano S/2023 (o8 km). Gi Urano mėnulyje Ariel (o1,16 Mm 190 Mm orb 1,59 t/m3 60 K) Webb astroskopu aptikta poplutinio CO2 telkinys.
Mėnulių turi ir tolimieji plutoidai. Aplink Eris (o2,3 Mm 5,7-14,5 Tm orb 20 K) orbituoja Dysnomia (o316 km 37,4 Mm orb), apie Haumea (o1-2,3 Mm 5,25-7,6 Tm orb) – mėnuliai Hi‘iaka (o390 km 49,8 Mm orb) ir Namaka (o170 km 25,6 Mm 32 K). Makemake (o1,5 Mm 5,6-7,9 Tm orb) mėnulis S/2015(136472) dar tik matuojamas. O.Barnouin iš Hopkins un-to įvertino asteroido Didymos (o0,78 km 1-3,6 Gm orb) ir jo mėnulio Dimorphos (o0,16 km 1,2 km orb) senumą – 12,3 mln ir 0,3 mln metų. 2023 rugsėjo 26 astronautinė ekspedicija DART (Double Asteroid Redirection Test) ten įvykdė orbitų koregavimo bandymą.
Žemės Mėnulis
Gimtoji Žemė (o12,74 Mm 147-152 Gm orb 5,5 t/m3) turi tik vieną Mėnulį (o3,476 Mm 356-406 Mm orb 3,34 t/m3), bet jau neblogai pažintą (žr „Unified Geologic Map of the Moon“ NASA/USGS). Kol kas vienintelį žmonių (12 Apollo astronautų) netarpiškai tyrinėtą 1969-1972 metais, pvz aptiko įdomų o85 km ir 4,7 km gylio kraterį Tycho. Pirmiausiai dar 1959-ais sovietinė Luna-2 (0,38 t) trenkėsi 3,5 km/s greičiu ir „išmušė“ o130 m kraterį; „pasitrankė“ ir Ranger‘ai (0,38 t) 1961-1965 metais. Sklandžiau nutūpė ties Cavalery krateriu Luna-9 (1,58 t) ir veikė 75 val. 1972-ais Mėnulį 140 parų tyrė robotizuotas 8-ratis mėnuleigis Lunochod-2 (0,84 t), nuvažiavęs net 42 km.
Mūsiškį Mėnulį tiria ir išmanieji kubsatai: Lunar IceCube (14 kg 120 W 200 km orb) su joniniu varytuviuku 0,8 mN, Lunar Flashlight (4×100 mN) su lazeriu, Lunar Polar Hydrogen Mapper; japonų OMOTENASHI (100-200 km orb), EQUULENS (50 W L2 taške).