Apie Ijo tyrimus ir kitas astronautikos naujienas Saulės sistemoje trumpai.
Lavos upės Ijo paviršiuje. Fotografuota Galileo 1999 m. lapkritį ir 2000 m. vasarį
Ijo – 3642,6 km didumo palydovas orbituojantis apie Jupiterį 421 700 km atstumu ir pavadintas senovės graikų deivės Ijos (egiptiečių Izidės) vardu. Šį, trečią pagal dydį Jupiterio satą 1610 metais sausio 7 dieną atrado italas Galilėjo Galilėjus.
Šiemet priartėjęs prie Ijo tyriklis Juno (o20x4,5 m 3 S skydai ) aparatu SRU (Stellar Reference Unit) iš 1,5 Mm distancijos aptiko paviršiuje 37×67 km ledyną. Jo nepastebėjo 1995-2003-jų tyriklis Galileo (3,8 t o4,6×9 m), juolab šio uolėto objekto šimtai ugnikalnių „spjaudo“ sieringos lavos šleifus, sudarydami tikro pragaro šlovę. Sukdama jau 54 orbitą, Juno fiksavo ir Jupiterio „žiaurią“ išvaizdą iš 7,7 Mm artumo (su poliarinėm pašvaistėm) bei Didžiają Raudoną Dėmę su smarkiom vėtrom ir sūkuriais. Ijos Ledynu nuodugniau domėsis Europa Clipper (6 t $5 mlrd) ir ypač Juice (6 t $1,7 mlrd), kuris pasigreitinęs ties Venera ir Žeme 2031-ais priartės prie Jupiterio, o 2034-ais taps Ganimedo satu.
Dar 2022-ais sukdama 40-ją orbitą, Juno pateikė vaizdą su Ganimedo šešėliu Jupiterio paviršiuje, būdama 1,1 Gm nuo pirmojo ir 71 Mm nuo antrojo. 47 orbitoje fotografuojant Ijo iš 82 Mm perkaito kamera, bet 44 vaizdai pavyko. 2023-jų vasarą Juno priartėjo iki Ijo 22 Mm atstumu ir stebėjo vulkano Prometėjaus išsiveržimą bei „potvyninius“ reiškinius (paviršiaus kilnojimąsi). Rugsėjį pralėkė Europą (o3,1 Mm 670 Mm orb) 352 km atstumu, atsiuntė skyringų vaizdų ir šalčio rezultatų (103 K paviršiuje, 53 K ties poliais).
Lucy tyriklis ir trojėnai
2023 lapkričio 1 d. iš 430 km atstumo Dinkinesh asteroidas „pagautas” Lucy L’LORRI kamera. NASA nuotrauka
Kosmiškai netoliese juda Lucy, paveikslavusi 0,7 km asteroidą Dinkineš 425 km artumu ir pralėksianti 2025-ais Donaldjonson 922 km atstumu. Lucy trajektorija bus vingiuota. Pasigreitinusi ties Žeme, 2027-ais aplankys Eurybate (o72 km) ir kt L4 trojėnus. Po to vėl pralėks pro Žemę ir 2033-ais 13 km/s greičiu pasieks L5 Patroclus (o140 km). Trojėnų tyriklis Lucy yra 1,5 t masės, su dviem Saulės baterijomis. Jos prie Žemės generavo 18 kW, bet tik 0,5 kW prie Jupiterio.
Beje, pirmąjį trojėną Achiles atrado M. Wolf dar 1906-ais, o dabar jų turime 6178. Žemei artimesnių asteroidų, įvairiai orbituojančių aplink Saulę, pvz Apollo, Daedalus, Icarus, jau registruota per 34 tūkst.