Ar į Mėnulio paviršių minkštai nutūpdytas SLIM erdvėlaivis yra Japonijos sėkmė ?
Tikslai
Po minkšto nusileidimo SLIM perdavė Mėnulio paviršiaus vaizdą. JAXA nuotrauka
JAXA SLIM projektu siekė prisidėti prie būsimų Mėnulio bei planetų tyrinėjimų įgyvendinant A ir B tikslus. A tikslas: pademonstruoti didelio tikslumo nusileidimo Mėnulyje technologiją, kuria siekiama nusileisti 100 m tikslumu, palyginant su kelių ar dešimčių km tikslumu, kurį pasiekia įprasti Mėnulin nusileidžiantys tyrikliai. Pagrindinės naudojamos technologijos: „Regėjimu pagrįsta navigaciją” ir „Navigacija, valdymas ir kontrolė”. B tikslas: lengvos Mėnulio ir planetų tyriklių sistemos realizavimas, siekiant dažniau vykdyti Mėnulio ir planetų tyrimų misijas. Tai paremta maža, lengva ir didelio našumo klasikiniais varytuvais pągrista sistema ir tyriklių kompiuterių bei energijos tiekimo sistemų masės sumažinimu.
Remiantis nurodytais A ir B tikslais, SLIM projekto sėkmės laipsniai ir sėkmės kriterijai apibrėžiami trimis lygiais. Minimali sėkmė yra mažo ir lengvo erdvėlaivio minkštas nusileidimas Mėnulyje – atliktas tikras nusileidimas Mėnulyje ir patikrinta vaizdo perdavimu pagrįstą navigaciją, sukurta lengva erdvėlaivio sistema ir patikrintas jos veikimas orbitoje. Visiška sėkmė: pasiektas labai tikslus, 100 m, nusileidimas. Tokiu atveju navigacijos sistema ir orientavimasis turi veikti normaliai, o nusileidimo tikslumas turi būti patvirtintas telemetriniais duomenimis po nusileidimo. Ypatinga sėkmė: tęsti veiklą Mėnulio paviršiuje tam tikrą laiką iki saulėlydžio. Tai apima misijas, kurių metu Mėnulio paviršiuje vykdoma veikla, siekiant gauti žinių, reikalingų Mėnulio ir planetų paviršiaus tyrimams ateityje.
Sėkmė nuo minimalios iki ypatingos
Po pirmojo pranešimo žurnale „Nature”, JAXA patvirtino sekmę. Telemetrijos duomenys parodė, kad SLIM nusileido 100 m. atstumu nuo tikslinės zonos. Tai labai svarbu ir atitinka „visiškos sėkmės” kriterijus. Tiesa, jie šiek tiek pasimetė dėl pertraukos tarp tiesioginio nusileidimo ir po to vykusios spaudos konferencijos. Vėliau Saulės baterijos pagavo šiek tiek šviesos ir SLIM pavyko pratęsti operacijas. Dar vėliau SLIM išsijungė 2 savaičių Mėnulio nakčiai.
JAXA išmoko daug konkrečiau apibrėžti misijos tikslus, orientyrus, gaires ir kriterijus, pagal kuriuos patvirtinamas įvykdymas. Didėjant vyriausybių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui ir plečiantis komerciniams santykiams, reikia apibrėžti tokius tikslus ir kriterijus, pagal kuriuos būtų vykdomi sutartiniai ir finansiniai įsipareigojimai.
Misijų komandoms reikia nusiteikti drąsiai ir pozityviai, jei įvykiai klostosi ne taip, kaip planuota. Vadovybė atsakinga už kuo didesnį skaidrumą, pranešant apie paaiškėjusius faktus, ir už dramas bandant gelbėti misiją.
Konkurencija
JAV ir Sovietų Sąjunga buvo pirmosios šalys, kurioms pavyko į Mėnulį nuskraidinti tyriklius be žalos, o po to sekė „Apollo” era, kurios metu tik JAV nustatė Mėnulio tyrinėjimo standartus. 1976 m Sovietų Luna-24 atskraidino 170.1 g Mėnulio grunto ir palydovo tyrimai buvo nutraukti.
Nuo 1990 iki 2013 metų JAV, Japonija, Kinija, Indija, ESA surengė 12 nesėkmingų misjų į Mėnulį. 2013 m. Kinijos sekmė su tyrikliu Chang’e-3, 2023 m. Indija sėkmingai nuleido tyriklį „Chandrayaan-3„, 2024 m. Japonija tapo penktąja šalimi, „sėkmingai” išsilaipinusia Mėnulyje.
Mėnlapis: pilotuojamų ir automatinių tyriklių tupimo vietos ir metai bei misijų organizatorės *
* Luna – Sovietų Sąjunga; Chang’e – Kinija; Chandrayaan – Indija; Surveyor ir Apollo – JAV; SLIM – Japonija.
2013-2024 m. yra didingas Azijos Mėnulio tyrimų dešimtmetis. Kalbant apie Japoniją, yra erdvės naujam geopolitinės sėkmės apibrėžimui, derinant vyriausybę atstovaujančios JAXA ir privačių bendrovių, ispace ir kitų, stipriąsias puses.
SLIM tyriklis prie Mėnulio. JAXA vizualizacija
Japonijos JAXA SLIM misija yra sudėtingų Mėnulio tyrinėjimo iššūkių pavyzdys. Iš pažiūros sėkmingas nusileidimas gali susidurti su netikėtomis problemomis. Tačiau galbūt vienas iš labiausiai įtikinamų aspektų yra tai, kad pradedama suprasti Mėnulio tyrinėjimo esmė.
Pirmiausia tenka susidurti su daugybe iššūkių, norint pasiekti Mėnulio paviršių. Tada ten nusileisti, o paskui – tęsti tyrimus. Kita vertus, misiją, kuri atrodo pasmerkta, tam tikru mastu galima išgelbėti. Saulė juda, o baterijas galima perkrauti. Tik nuo žmogaus išradingumo priklauso, ar pavyks išgelbėti iš pirmo žvilgsnio nepavykusią misiją, kuri vis dar gali būti sėkminga svarbiausiais aspektais. Tai turi įtakos visiems misijos aspektams – komerciniams, finansiniams ir žmogiškiesiems.
Būtent tai mes, žmonės, darome geriausiai: iškilus sunkumams, improvizuojame, prisitaikome, įveikiame ir judame pirmyn, kol Mėnulio naktis neleido mums ilsėtis. Arba bent jau norėtume tuo tikėti. Bet jei netikėtume, galų gale nebūtume žmonės.
pagal SpaceWatch.Global tekstą „Japonijos nusileidimai į Mėnulį: ar pavyko?”, autorius Christophe Bosquillon