Visata stebina ir tuštumu

tustuma Hipparchos

Visata stebina ir tuštumu, begaliniu ir didžiuliu, protu sunkiai suvokiamu.

tustuma Hipparchos

Hipparchos teleskopas prieš startą

Nuo Hipparchos laikų

Bene anksčiausią Visatos modelį pasiūlė senovės graikų astronomas Hipparchos (190-125 prKr), sudaręs 850 žvaigždžių katalogą. I. Newton apibūdino Visatą kaip begalinę erdvėlaikio atžvilgiu, vienalytę ir izotropišką, bet neatitinkančią kai kurių gravitacijos, termodinamikos dėsningumų. Tik prieš 100 metų žmonija suvokė (E.Hubble dėka) Visatą aprėpiant ne tik mūsiškę PT galaktiką. Dabartiniai astroskopai teikia įtikinamus vaizdus, pvz „Hubble Ultra Deep Field“.

Astronautiniai tyrimai turtina Visatos sąvoką:
– kosmosas, visas materialus pasaulis, beribis erdve ir nuotat kintantis (LTE 1984);
– Visata (universe) – visa materija ir energija bei tarpgalaktinė erdvė (American Heritage dict. 1992);
– kosminių kūnų ir sistemų visuma (DLKŽ 1993);
– stebėjimų priemonėmis pasiekiama galaktikų ir tarpgalaktinės materijos maža dalelė (A.Ažusienis ir kt „Astronomija“ 2003);
– erdvės ir laiko, astronominių kūnų ir jų sistemų, reiškinių, visų medžiagos bei energijos formų visuma (VLE 2014).

Kosminių teleskopų tyrimai

Kosminiai teleskopai Hubble, Webb ir kiti praplėtė Visatos pažinimą. Keli trilijonai galaktikų, kuriose gausu žvaigždžių, netgi neutroninių, su planetomis, dar nematomų gigantiškų objektų, tarpgalaktinių ūkų, jonizuotų plazmų. Dalis objektų milijardus kartų masyvesnių nei Saulė, pvz juodosios bedugnės arba juodosios skylės. Ypač daug spėjama esant vadinamųjų tamsių materijų ir energijų, o matomos materijos – tik 5%.

Visatos amžius įvertintas 13,787+-0,02 mlrd metų, sandara – maždaug 75% vandenilio su 2,725+-0,0002 K temperatūra. Tačiau bene daugiausiai yra tuštumos be jokių objektų ir ūkų.  Andrew Z. Colvin sudarė superklasteryną ir tuštumlapį Azcolvin429 su Šiaurės Karūnos, Didžiojo Šuns, Skulptoriaus (Corona Borealis, Canis Major, Sculptor) bei kitų žvaigždynų tuštumomis. Dar 1981-ais R. Kirshner atrado didžiulę o330 mln šm tuštumą Bootes (Jaučiaganis) žvaigždyne 700 mln šm tolumoj, o 2007-ais – ir erdvesnę, 1-1,3 mlrd. šviesmečių dydžio, Giant tuštumą Canes Venatici (Skalikų) žvaigždyne. Net ir greta mūsų Paukščių Tako galaktikos plyti bent 200 mln šm Keenan-Barger-Cowie tuščia erdvė.

Astroskopas Hubble stebi dviejų galaktikų NGC 5427 ir Arp 271 jungimąsi 130 mln šm tolumoj maždaug 130 tūkst šm erdvėj. Artėjimas vyksta 300 km/s greičiais ir gal įtakos naujų žvaigždžių bei tuštumų formavimą. Gaia duomenimis panašiai jungiasi 2 ar 3 juodosios skylės Hayades klasteryje 150 šm nuo mūsų.

Saulės sistema taipogi yra tuštuminga: planetos ir asteroidai orbituoja milijonų km atstumais gan siauroje plokščioje srityje, kurią abipus supa tuštumos retai trikdomos kosminių klajoklių kaip Oumuamua. Net artimajame kosmose TKS beveik nepatiria susidūrimų. Dar nežinom Koiperio juostos ir Oorto debesų erdvių užpildymo.

Žmogus tėra įveikęs vos vieną 348 00 km tuštumą – 30 astronautų lėkė iki Mėnulio ir atgal.
Tuštumų apstu ir mikropasaulyje – kiekviename bet kokios medžiagos atome branduolys užima tik apie 1 milijoninę dalį tūrio, pvz vandenilio 10,6 nm skersmens (1,06×10-10 m) atomo branduolys yra tik 9 fm didumo (9×10-15 m), o elektronas – dar mažesnis.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal