Astronautinės liekanos Mėnulyje

astronautinės

Astronautinės liekanos Mėnulyje – apie žmonijos paliktus objektus Žemės natūralaus sato paviršiuje nuo kosminės eros pradžios iki šių dienų.

astronautines Bc

Po Beresheet atsitrenkimo į Mėnulio paviršių, iš zondo išsiliejo tardigradai

Mėnulyje jau susikaupė daug žmonių astronautinės veiklos liekanų: erdvėlaivių ir jų modulių, startūnų pakopų, mėnuleigių ir kitokių tyriklių. Sėkmingus nutupdymus atliko tik JAV, Sovietų Sąjunga ir Kinija, atitinkamai nutupdžiusios 11, 8 ir 3 objektus. Reikšmingesnius technikos objektus pavardinsime chronologine tvarka.

Luna-2 (1959 metais sovietų sąjunga) 0,39 t masės ir Vostok-A pakopa 9,1 t Palus Putredini vietovėje;
Ranger-4 (1962) 0,33 t 12,9o S ir 129,1o W vietovėje;
Ranger-6, -7, -8 ir -9 (1964-65) 12,1o S ir 2,36o W viet; Ranger-7 (0,38 t $170 mln) mėnulėdamas 17 min perdavė 4300 vaizdų ir 2,6 km/s greičiu pataikė Mare Cognitum;
Luna-10 (1965) 0,25 t 7,1o N ir 64,3o W; Luna-11 ir -13 (1966) 1,7 t 18,8o N ir 63o W.
Apollo-11 (1969) moduliai 2,03 t ir 2,2 t 0o N ir 23o O; Apollo-12 (1969) moduliai 2,2 t ir 2,1 t 2,99o S ir 23,3o W bei 13,4 t masės Saturn-5 pakopa.  Šis modulis nutūpė greta 1967-ais atlėkusio Surveyor-3 ir astronautai pargabeno Žemėn keletą liekanų detalių.
Lunochod-1 (1970) 0,75 t 38,3o N ir 36,9o W
Apollo-15 (1971) su Rover važiuokliu 0,21 t ir Saturn-5 pakopa 14 t 26o N 3,6o O.
Luna-21 (1973) 1,38 t su Lunochod-2 0,84 t 25,8o N ir 30,4o O; Luna-24 (1976) 2 t 13o N ir 62o O.
Hiten (1993, Japonija) 0,14 t 34o S ir 55,6o O
Smart (2006, ESA) 0,3 t 34,2o S ir 46,1o W
Chandraan (2008, Indija) 0,03 t 89,9o S ir 0o O
Čanje-1 (2009, Kinija) 2,3 t 1,5o S ir 52,3o O
Kagua (2009, Japonija) 1,7 t 80,4o O ir 65,4o S

Kinijos ir kitų valstybių astronautinės

Čanje-3 (2013, Kinija) 1,2 t su 0,12 t mėnuleigiu Juitu 44,1o N ir 31o W; Čanje-5 tūptelėjęs Mons Rumker vietovėje ties Oceanus Procellarium pargabeno 1,7 kg tenykščio regolito, kuriame geologai jau aptiko 7 rūšių vulkaninės kilmės uolienų (Ti-bazaltų, Mg-olivinų), kokių nebuvo Apollo astronautų surinktuose;
Juitu-2 (2019, Kinija) 45o S ir 177o E
Beresheet (2019, Izraelis) 0,19 t 32,5o N ir 19,3o E.

astronautinės beresheet

Beresheet perduotas vaizdas, kuomet iki paviršiaus buvo likę 22 km. SpaceIL / Israel Aerospace Industries nuotrauka

Šį gruodį sukako 50 metų paskutinei Mėnulio misijai Apollo-17. Tai 3 žmonių 12 parų kelionė, kai astronautai E. Cernan ir H. Schmitt (Ronald Evans orbitavo apie Mėnulį) 22 val pavaikščioję ir pavažinėję bei pririnkę mėnulinio grunto grįžo namo. Dabar NASA renka vietoves būsimoms misijoms į Mėnulį. Galimos vietos yra ties Faustini krateriais, Amundsen, Nobile, Leibnic Beta ir kitur. Tai maždaug 15×15 km lygumėles. Viso parinkta 13 tūpviečių pietiniuose rajonuose bei šešėlinėj zonoj. 2025-ais planuojama startūnu SLS lėkdinti Orion erdvėlaivį su 4 astronautais; Mėnulio orbitoje susijungti su Starship HLS (Human Landing System), kuriuo 2 astronautai nutūps paviršiun.

Mėnulinių liekanų turime ir Žemėje. Misijoms ruoštų Apollo-18, -19 ir -20 įrenginiai eksponuojami muziejuose. Tai US Space and Rocket Center Huntsville, Hornet Museum in Alameda, Steven F.Udvar-Hazy. Yra ir projektinių liekanų brėžiniuose. Bendrovė Grumman Aerospace kūrė tobulesnį LM modulį 318 kg krovumo su izotopiniais šildikliais ir LMTruck robotizuotu mėnuleigiu. Gi Peru teritorijoj netoli Maču Pikču senovės inkų miesto tebėra magiška Mėnulio šventykla Huayna Picchu.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.