Lucy apžiūrės trojėnus Euribates, Queta, Polymele, Leucus, Orus, Patroclus, Mendetius. Apžiūros pradžia 2027 metai
Prieš penkis mėnesius startavęs apie 1 mlrd USD kainuojantis erdvėlaivis Lucy (1,55 t 3×7,2×14,25 m ir 504 W), pavadintas 1974-ais atrastos australopitekės (padėjusios įminti žmonių evoliucijos mįsles) vardu, turi užduotį apžiūrėti kelis Jupiterio trojėnus iš arti ir pateikti duomenų Saulės sistemos mįslių įminimui. Nulėkęs 6 Gm lapkričio 30 d pranešė kiek stringant vieno o7 m Saulės baterijų skydo skleidimąsi, dėl ko nežymiai sumažės elektros gamyba.
Lucy orbitos (žalia spalva). Pagal Southwest Research Institute
Trojėnai (žali taškai) lekia Jupiterio orbita
Pirmasis trojėną aptiko 1906-ais vokiečių astronomas M. Wolf. Tokį pavadinimą senovės Trojos gynėjų garbei gavo asteroidai, skriejantieji orbita pirma planetos ar atsilikdami (atitinkamai L4 ar L5 zonose). Dabar vien Jupiteris turi 7640 trojėnų, kurie mokslui įdomūs savybių įvairove. Astronautika pamėgins šį tą sužinoti Lucy pasiuntiniu (vadovas H. Levison iš SwRI, Southwest Research Institute).
Misija suplanuota pagal astroskopo Hubble žvalgybinius vaizdus. Lucy teks lėkti sudėtingomis trajektorijomis (vadovas J. Knittle iš KinetX), pasigreitinant gravitaciniais manevrais ir pasiekti trojėnus 700 Gm tolumoje. 2027 rugpjūčio 12 dieną Euribates, 64 km didumo ir turintį o1 km mėnuliuką Queta; 2027 09 15 o21 km Polymele, jau įtariamą turint organinių medžiagų; 2028 04 18 o34 km Leucus, pasižymintį ilga 446 val para; 2028 11 11 o51 km Orus; 2033 03 03 o113 km Patroclus ir o104 km Mendetius, sudarančius dvigubą sistemą (680 km tarp jų). Pakeliui 2025 04 20 Lucy pralėks 920 km nuotoliu o4 km asteroidą Donaldjohanson (australopitekės skeleto atradėjo garbei).
Lucy tyriklis
Trajektorijai koreguoti ir navigaciniams manevrams vykdyti Lucy turi 6 varytuvus MR-106L (0,59 kg 10-34 N) ir 8 varytuviukus MR-103J (0,33 kg 0,22-1,02 N) bei 725 kg kuro. Trojėnus apžiūrinės skyringa vaizdo kamera L‘Lorry („erelio akis“), distanciškai tyrinės spektrografiniu kartografu L‘Ralf, o spektrometru L‘Tes radiologiškai matuos trojėnų mases ir analizuos medžiagas.
Kiti tyrikliai
Jupiterio sistemą 1995-2003 metais tyrinėjo erdvėlaivis Galileo (2,56 t o4,8×6,15 m 400 N varytuvas 12×10 N varytuviukai), stebėjęs Šumacherio-Levi kometos smūgį Jupiterin ir nulėkęs net 4,6 Tm „ridos“. Dabar aplink Jupiterį orbituoja 4,2 Mm…8 Gm aukščiuose 53 parų periodu erdvėlaivis Juno (3,6 t 4,6×20 m dydžio 425 W $1,1 mlrd), įminęs plokščių žaibų tarp amoniako NH3 ir vandens H2O debesų (tokių Žemėje nėra) prigimtį. 39-je apsukoje iš 1 Mm fotografavo Ganimedą, 45-je pralėks Europą, o 57-je – Ijo.
Ruošiamos naujos misijos. JUICE (JUpiter Icy moons Explorer 5 t 424 N varytuvas ir 8×22 N varytuviukai), kuriam numatomos 15 orbitų aplink Ganimedą, 12 orb Kalistą, 2 orb Europą ir Ijo (dėl radiacijos – tik iš 430 Mm atstumo). Europa Clipper (6 t o3x6 m 600 W Saulės baterijų 16 varytuviukų) tyrinėsiantis vandeningąjį Jupiterio satą.