Marsalėkis Ingenuity sausio 18 dieną pakilęs į 72 skrydį ir nesėkmingai nusileidęs, užbaigė misijas.
Pažeistos Ingenuity mentės šešėlis po 72 skrydžio virš Marso sausio 18. NASA/JPL-Caltech nuotrauka
„Istorinis „Ingenuity”, pirmosios skraidančios transporto priemonės kitoje planetoje, nuotykis baigėsi. Šis nuostabus sraigtasparnis skrido aukščiau ir toliau, nei kada nors įsivaizdavome, ir padėjo NASA padaryti neįmanomus dalykus įmanomais. Tokios misijos, kaip „Ingenuity”, leidžia NASA nutiesti kelią būsimoms kosminėms misijoms, taip pat kruopščiau pasirengti būsimiems Marso ir kitų Saulės sistemos objektų tyrinėjimams su žmonėmis”, – komentare sakė NASA aerokosmoso vadovas Bill Nelson.
Sraigtasparnis „Ingenuity” kartu su NASA važiuokliu „Perseverance” 2021 m. vasarį buvo nutupdyti į Marsą ties Jezero krateriu. Pagrindinė 1,8 kg sveriančio sraigtasparnio užduotis buvo pademonstruoti tokių aparatų naudojimo menkoje Marso atmosferoje galimybes. Marsalėkis tai sėkmingai įrodė per pirmuosius penkis skrydžius 2021 pavasarį. Po to NASA nusprendė pratęsti „Ingenuity” misiją ir panaudoti sraigtasparnį kaip žvalgą važiuokliui „Perseverance”. Jis atvyko į planetą ieškoti senovės gyvybės pėdsakų ir rinkti Marso grunto mėginių. Per pratęstą misiją sraigtasparnis atliko dar 67 skrydžius, gerokai viršydamas visus misijos mokslininkų ir inžinierių lūkesčius.
Nors didžioji „Ingenuity” misijos dalis buvo suplanuota tik 30 dienų, sraigtasparnis Marse veikė beveik trejus metus. Per 72 skrydžius jis Raudonosios planetos atmosferoje iš viso praleido 129 minutes ir įveikė 17,7 km atstumą virš paviršiaus.
72-asis skrydis turėjo būti paprastas skrydis aukštyn žemyn, nes ankstesnis, sausio 6 d., skrydis baigėsi „avariniu nusileidimu”. Buvo siekiama iššokti ir pamatyti, kur tiksliai nusileido sraigtasparnis, kad būtų galima planuoti būsimus skrydžius. Sraigtasparnis pakilo į planuotą 12 m aukštį ir kabojo 4,5 sekundės prieš nusileisdamas. Prieš pat nusileidimą, 1 m aukštyje virš Marso, „laikinai nutrūko ryšys tarp „Perseverance” ir sraigtasparnio”, – sakoma NASA pranešime. Vėliau valdymo centrui Žemėje pavyko atkurti ryšį marsalėkiu. Gautose nuotraukose matyti, kad nusileidimo metu „buvo pažeista viena ar kelios iš keturių jo menčių”.
Mastcam-Z kameros nuotraukoje Ingenuity po sėkmingo 54 skrydžio 2023 rugpjūčio 2 dieną. NASA nuotrauka
Marsalėkio įranga
Ingenuity yra 1.9 kg ir 0.49 m aukščio helikopteris su dviem su 1.8 skersmens anglies pluošto rotoriais. Tai pirmasis skraidantis aparatas labai retoje, vos 1 % Žemės atmosferos tankio, Marso atmosferoje. Pradiniam skrydžiui Ingenuity energiją gavo iš Perseverance baterijų. Vėliau energija buvo teikiama nedidelės, virš rotorių esančios Saulės baterijos. Rotoriai turėtų suktis 2400 apsukų per minutę ir išlaikyti helikopterį bent 90 sekundžių. Helikopteris turi kompiuterį, dvi kameras (juodai baltą ir spalvotą), ryšio su Perseverance įrangą, navigacinius daviklius.
Nors „Ingenuity” misija baigėsi, ji neabejotinai įrašė savo vardą į kosmoso tyrimų istorijos vadovėlius ir atvėrė duris galimoms naujoms mokslinių tyrimų misijoms naudojant panašius rotorinius orlaivius kitų planetų atmosferose.