Nesėkmės
Luna-1 (278 kg) būtų pirmu Mėnulio tyrikliu, bet 1959-ais pralėkė 6 Mm atstumu ir tapo Saulės satu. Gi Luna-3 jau fotografavo iš 65 Mm net nematomą pusę, Luna-9 nugabeno 1966-ais 100 kg tyriklį, o Luna-21 (1,8 t) 1973-ais nutupdė Lunochod (756 kg 4,4×2,1×1,9 m 8-ratį), nuvažiavusį ten 37 km.
„Luna 3“ pirmą kartą 1959 m. spalio 7 d. iš 63 500 km atstumo nufotografavo Mėnulio tolimąją pusę
JPLab „lunatikai“ Ranger (306-381 kg) irgi buvo nesėkmingi, tik Ranger-7 pavyko 1964-ais filmuoti 0,5 m skyra iš 229 km orbitos. Ranger-8 atsiuntė 7 tūkst vaizdų ir nukrito Tranquility „jūron“, Ranger-9 – su 5,8 tūkst vaizdelių. Pagal juos sudaryti Lunar Charts bei Wilshire mėnlapis, labai pravertę Apollo ekspedicijoms.
„Ranger 7“ padarė Mėnulio paviršiaus nuotrauką 1964 m. liepos 31 d. likus maždaug 17 minučių prieš susidūrimą su paviršiumi
Atėjo sėkmė
Sėkmingesni 1966-67-jų net 5 Lunar Orbiter (386 kg 375 W) 40-189 km ir 1,8 Mm orbitomis prifotografavo dar skyringesnių mėnlapių. Net 7 Surveyor (1 t) tapo „lunatikais“ 1966-68 metais, išbandė tūpimo ir kilimo procesus, praktiškai paruošę juos Apollo ekspedicijoms. Artėdamas prie Mėnulio Surveyor lėtinosi iki110 m/s (75 km aukštyje), dar pristabdydavo trimis varytuviukais ir paskutinius metrus laisvai krisdavo 3 m/s greičiu. 1967-ais Surveyor-6 išbandė pakilimą nuo Mėnulio 700 N stūma. Apollo-12 astronautai P. Conrad ir A. Bean net aplankė Surveyor-3 liekanas ir parlėkdino Žemėn detalių.
Apollo ir Lunar Rover
Pilotuojami 1972-ais Lunar Rover (725 kg 3,1×2,1×1,1 m) jau buvo beveik vienkartiniai mėnuliški elektromobiliai, nors turėjo ir specifiškų tyrimo prietaisų. Apollo astronautai jais važinėjo po Mėnulio platybes 13 km/s greičiais iki 27-36 km ridos.
Mėnulio paviršiuje paliktas „Lunar Rover“
Monetos
Proginių monetų, išleistų Apollo-11 sėkmės 50-mečiui, aversai ir reversai
Apollo-11 sėkmės 50-mečiui JAV išleido proginių monetų: auksinių $5 vertės, sidabrinių $1 bei sidabruotų $0,5 ir 5 uncijų. Vienoje monetos pusėje – astronauto pėdos atspaudas Mėnulio paviršiuje ir užrašai Mercury, Gemini, Apollo bei LIBERTY; kitoje – United States of America, Five dollars, Mėnulio vaizdas su JAV vėliava, Armstrongu, 4-koju moduliu bei fotografuojančio Aldrin šešėliu (nuo Saulės). Apačioje – užrašas E PLURIBUS UNUM.
Naujieji tyrikliai
Naujesni tyrikliai irgi nelabai sėkmingi. Japonų SLIM (Smart Lander 590 kg) įstrigo „nosimi“ ties Šiori krateriu 2024-ais, nors jo rutulinis „lunatikas“ 0,25 kg LEV-2 spėjo atsiųsti kelis vaizdelius. Po indų Čandrajan 6-račio (ekspedicija kainavusi $75 mln) šiemet nutupdyti 4-kojis Vikram (1,7 t 758 W) ir važiuoklis Pragian (26 kg 50 W), ieškodami giliausio šalčio -248 oC lyg patys „užšalo“.
2013 m. gruodžio 15 d. Chang’e 3 perduotoje nuotraukoje – „Yutu“ arba „Nefrito triušio“ važiuoklis
Dar 2019-ais nulėkdintas kinų Čanje-4 (8,2 t) nematomoje Mėnulio pusėje ties Eitken krateriu lyg sudaigino įvairių sėklų, jo „zuikis“ Juitu-2 nuvažiavo 839 m ridos, kur juos nupaveikslavo MRO. Šis 1,84 t masės 1,85 kW galios Mėnulio satas nuo 2009-jų tebeorbituoja 73-107 km aukštyje. Tuo tarpu Čanje-6 pargabeno Žemėn 1935,3 g „lunienos“.
Intuitive Machines „lunatikas“ Odysseus (1,9 t) gulė „šonu“ ar apvirto; Athena šokliukas Micro Nova (Grace) taip ir nepašoko, užtat Firefly įmonės Blue Ghost (1,5 t 400 W) nutūpė Mare Crisium vietovėn. Kartu startavęs japonų Hakuto-R (1 t) lėkė ilgesne trajektorija ir sudužo tūpdamas iš 100 km orbitos.