Pirmas satas
Dongfanghong 1 – pirmasis Kinijos satas. Nuotrauka Weibo
Prasidėjusi pirmo sato Dunfan Čun (Dongfanghong I, 173 kg) lėkdinimu startūnu Čančžen-1 iš kosmodromo Cziuciuan, taikunautika skatina pramoninę ir mokslinę veiklą. Idėjinis pradininkas Cian SiuSen 1935-55 gyveno JAV ir dirbo JPLab, o 1956 inicijavo Kinijos 5-ją raketų akademiją bei suborbitinius lėkius su gyvūnais (pelėmis ir šunimis). 1990-ais iš Rusijos įsigijo Sojuz projekto dokumentaciją ir sukūrė savą pilotuojamą Šendžou erdvėlaivį (Šaudyklė 7,8 t o2,8×9,2 m 14 m3 3 žm). Raketinių varytuvų kūrimui talkino Ukrainos įmonė JUŽMAŠ. Pirmasis taikunautas (taikun – tuštuma, kosmosas, dar vadina „Chantianjuan“ – lėkūnas) Jan LiVej (karo lakūnas 1300 val skraidymo stažu) 2003-ais 210-343 km orbita apsuko Žemę 14 kartų.
Jau 20 metų taikunautinė technika darbuojasi Mėnulyje, net tapusi pirmūne nematomoje pusėje,- robotizuotas erdvėlaivis Čanje-4 (3,8 t ) sklandžiai nutūpė Karman kraterin su 6-račiu Juitu-2, rezultatyviai nuriedėjusiu 424 m bei radaru tiriančiu paviršių iki 30 m gylio, palaikant ryšį per satą Queqiao (448 kg 800 W) L2 taške. Čanje-6 iš ten atgabeno Žemėn 1,7 kg grunto.
2021-ais startūnu Čančžen-5 (Long March 867 t o5x57 m) išlėkdintas Tianven-1 (5 t) nugabeno orbitantą (3,7 t) ir važiuoklį Čžužun (240 kg ) į Marsą, nuriedėjusį jau 1,8 km ir radaruojantį iki 100 m gylyn. Gi Tianven-2 neseniai atsiuntė Žemės ir Mėnulio vaizdų iš 590 Mm pakeliui į asteroidą Komo‘oalenia (o100 m).
Darbas atvirame kosmose
Taikunautai darbuojasi ir atvirame kosmose: 2008-ais pirmas buvo Žaj ŽiGan, o neseniai gegužės 22 Čen Dong ir Čen ŽonGruj 8 val montavo stoties apsaugą nuo kosminių šiukšlių; 08.18 Čen Dong su Wang Jie per 6,5 val užbaigė šį montažą.
Dabar Kinija turi 4 kosmodromus, lėkdino 67 ekspedicijas 2023-ais, 68 – 2024-ais ir planuoja 100 šiemet. Taikunautų įgulos nuo 2021-jų beveik nuolat dirba orbitinėje stotyje Tiangong (Dangaus Rūmai 402 km orb).
Neseniai Šendžou-19 per 6 val nulėkdino stotin 3 „jaunus“ taikunautus. Liepos 12 Long March-7 (o3,3×53 m 597 t) krovininiu Tiančžen nugabeno jau 9-jį papildą 7 t maisto ir kosminių atsargų. Rugpjūčio 9 Šendžou-13 į stotį Tiangun atvyko taikunautai Čžaj CiJan, E GuanFu ir taikunautė Van JuPin.
Kinija yra produktyviausia valstybė, – gamina 80 % pasaulio saulės elektrinių, 70 % žaislų, po 60 % mob telefonų bei avalynės, ypač daug elektromobilių.
2025 m. intensyviai „kilnojo“ satus. Balandžio 19 Čančžen-6 startūnu – Šijan-27 net 6 vnt. Birželio 6 – į 35,78 Mm orbitą Šijan-21 ir -29 kuro papildymo demonstracijai. Liepos 3 – Long March 4C startūnu (597 t o3,35×53 m 6×1,2 MN) Šijan-28B. Dar birželio 17 išbandė naują mėnulietį Mengzhou trims taikunautams. Du bus tupdomi Lanyue (26 t Mėnulio Glėbys) paviršiun su 200 kg važiuokliu, o vienas liks orbitoje.
Privačios įmonės Space Epoch sukūrė bei gegužės 29 išbandė nevienkartinį startūną Juansingze ir Land Space – metanu veikiantį startūną (talkinant un Cinchua) Žukve.
X-37B
Esą kinų pažangai kosmose kontroliuoti JAV turi slėpiningą lėktuvinio tipo „korsarą“ X-37B (5 t 9×4,6×2,9 m). Jis gali be pilotų orbituoti 177-805 km nuo Žemės paviršiaus.
Pradėtas 1999-ais NASA ir Boeing už $300 mln šis „lėkūnas“ (2 vnt) su Rocketdyne AR-2/3 varytuvu, saulės elektrine ir Li akumuliatorium įvykdė 8 lėkius 224-908 parų trukmių. Veiklą atspindi oficialus pavadinimas ALTV (Approach and Landing Test Vehicle – artėjimo ir žemėjimo bandymai). 4 metų pažangai skiriami $1 mlrd pagal One Big Beautiful Bill. Rugpjūčio 22 iš Floridos Falcon-9 startavo patobulintas kvantiniu inercijos jutikliu ir lazeriniu ryšiu X-39B į talką jau orbituojančiam „dvyniui“.
Rusai rugpjūčio 20 startūnu Sojuz į orbitą mėnesiui pasiuntė biosatą Bion-M su 75 pelėmis ir tūkstančiais mikrobų bei sėklų. Ankstesnis rutulio formos Bion-1 orbitavo 2013-ais.