Kosminės stotys kaip astronautiniai įrenginiai ilgam žmonių buvimui kosmose…
Kinijos kosminė stotis Tiangong atvira visoms šalims
Astronautinio įrenginio kaip mokslinės laboratorijos idėją pasiūlė K.Ciolkovskis veikale „Vne Zemli“ (Ne Žemėje) 1920 metais. Suteikdamas toroido formą įrenginio korpusui (dėl dirbtinės gravitacijos) ją vystė V. von Braunas žurnale Colliers 1926-ais. Praktikoje pradėta nuo paprastesnių modulių jungimo kosmose į orbitines stotis, kuriose galėtų gyventi ir dirbti keičiamos įgulos.
Saliut ir Mir stotys
Pirmos buvo sovietinės kosminės stotys Saliut (26 t) 1971-1991 metais. Jų sėkmingiausia laikytina Saliut-6 (47 t o4,25×15 m 82 m3) su 339 dalyviais bei 15 misijų ir Saliut-7 su 10 misijų. Saliut-6 orbitavo 1764 paras, o Saliut-7 – 3216 parų.
Skylab stotis
Skylab orbitoje
JAV stotyje Skylab (86 t 330 m3) 1973-1974-ais pabuvojo 3 įgulos po 3 astronautus. Jų misijų trukmė buvo 28, 59 ir 84 paras atitinkamai. 1979 metais Skylab sudegė Žemės atmosferoje.
Spacelab (o7x27 m $2,4 mlrd) 1983-98-ais 300 km orbitoje turėjo teleskopų nutaikymo sistemą, kuria naudojosi 6-8 astronautų įgulos.
Mir stotis
Mir stoties modulius į 385-393 km orbitą gabeno nuo 1986-jų startūnu Proton, ten dirbo 70 kosmonautų ir 34 astronautai iš 12 šalių 5511 parų. Su moduliais Kvant, Kristal, Spektr ir Priroda stotis turėjo 94 t masės.
Tarptautinė Kosminė Stotis
Tarptautinė kosminė stotis TKS (462 t 110x88x20 m 1300 m3 vidaus tūrio,120 kW) pradėta montuoti 1998-ais Protonu ir Šatlais, dalyvaujant ES, JAV, Rusijai, Kanadai ir Japonijai. Svarbiausi moksliniai moduliai: JAV laboratorijos Destiny, EKA Columbus, Japonijos Kibo, Rusijos Poisk, Rassvet ir Nauka. Juose – daug robotizuotos įrangos biologijos, fizikos, technologijos, Žemės mokslų ir kt eksperimentams. Stotyje jau dirbo 258 žmonės iš 20 šalių.
TKS orbituoja 400 km aukštyje 90 min periodu, logistinę rūpybą vykdant erdvėlaiviais Sojuz ir Progress bei Dracon, jų varytuvais periodiškai koreguojant orbitą. Šiuo metu bandoma tobulesnė ryšių sistema ILLUMA-T (Integrated Laser Low earth orbit User Modem and Amplifier Terminal) ir naujas geriamo vandens aparatas (Leidos water dispenser su tiekikliais, tad dabar TKS turi 3 vandens „šaltinius“ Zvezda ir Destiny moduliuose. Įgula vykdys apie 200 eksperimentų, t.sk. naujovišką galvos smegenų elencefalografavimą net ir miegant. 2023 lapkričio 1 astronautės įvykdė „moterų“ 6 val 42 min trukmės EVA – J.Moghbeli paruošė tvirtinimo detales papildomam iROSA Saulės skydui, o L.O‘Hara pakeitė guolius SAR (Solar Alpha Rotary) jungtyje.
Kinijos kosminės stotys
Kinų kosminė stotis Tiangon (66 t 110 m3 378 km orb) 2023 spalio 26 atvyko nauja įgula. Tai Tang HougBo (48 metų amž vadas), Tang ŠengJen (34 m.) ir Džang KsanLin (35 m.). Jie sugaišo 6 val trajektorijoje ir 3 val švartavimuisi.
Ankstesnė įgula baigė 5 mėn veiklą, o pulkininkas Čai skafandre Feitian išbuvo 19 min atviram kosmose. Misijos dalyviai sėkmingai grįžo Žemėn su kosminėm daržovėm ir net vyšniniais pomidoriukais papildomiems tyrimams.
Dar pernai Šendžou-14 ekspedicija per 120 parų užaugino kosminį ryžių derlių ir pargabeno jį Kinijon. Automatine stotimi vadina ir Čanje-5 (8,2 t), 2020-ais orbitavusią aplink Mėnulį 200 km aukštyje, nutupdžiusią tyriklį ir pargabenusią regolito.
Privati Kinijos įmonė LandSpace išbandė metanu varomą daugkartinį startūną Zhuque-2 (Čuku ZQ-2). Dar ruošiama ekspediciją į Marsą. Kita bendrovė, iSpace lapkričio 2 dieną testavo startūną Hyperbolic-2 (o3,3×17 m).
Naujame Mėnulio stoties projekte ILRS (International Lunar Research Station) kinai kviečia dalybvauti visas šalis. Jau pakviestos Rusija, Azerbaidžanas, Venesuela ir PAR. Dar bus kviečiamos Baltarusija ir Pakistanas.