Veikla ties Jupiteriu

Jupiteris A

Jupiteris yra bene viena iš labiausiai tyrinėjamų Saulės sistemos didžiųjų planetų, o tyrimai pradėti dar XVII amžiuje, kai italų astronomas ir klasikinės fizikos pradininkas Galileo Galilėjus daugiau nei prieš 400 metų savo teleskopu stebėjo Jupiterio planetą ir atrado 4 didžiuosius jos palydovus. Savo piešinyje G. Galilėjus paversta O raide vaizdavo Jupiterį, o žvaigždutėmis * – palydovus.

Jupiteris first moon of Jupiter 1610

1610 metų sausio 7 – 10 dienomis G. Galileo stebėjo 4 Jupiterio palydovus: Ijo, Ganimedas, Europa ir Kalisto

Lig šiol pro Jupiterį (o142 Mm 1,3 t/m3 778 Gm orb) pralėkė 7 erdvėlaiviai ir 2 tapo satais – Galileo (3,8 t o4,6×9 m) 1995-2003 apskriejo 34 kartus, nutupdė tyriklį bei nukrito pats, o Juno (3,4 t o3,5×3,5 m 420 W) nuo 2016-jų orbituoja 4,2-8100 Mm atstumais. Fotografavo Ganimedą (o5,2 Mm) iš 1 Mm, Europą (o3,1 Mm) 350 km atstumu, prie Ijo (o3,6 Mm, 400 aktyvių vulkanų) priartės iki 1,2 Mm. Lapkričio 8 Juno pralėkė Europą 358 km artumu ir atsiuntė skyringų vaizdų, pagal kuriuos komanda tirs paviršių pokyčius.

Pirmieji tyrikliai ties Jupiteriu

Pirmieji ties Jupiteriu buvojo Pioneer-10 (258 kg o2,7×2,9 m 155 W), pralėkęs 1973-ais 132 Mm nuotoliu, ir Pioneer-11 – 42 Mm. Jie matavo atmosferą, magnetizmą, spinduliuotes ir atsiuntė Didžiosios Raudonos Dėmės vaizdų. 1979-ais Voyager (721 kg 420 W) pralėkdamas pastebėjo Ijo vulkanizmą bei Europą įtarė turint vandens. Ulysses (370 kg o3,2×2,1 m 285 W) pralėkė Jupiterį 1992-ais ir 2004-ais greitinimosi manevrais, pastebėdamas blankų žiedą 57 Mm atstume nuo debesų. Cassini (2,1 t o4x6,7 m) 2000-ais pralėkė 10 Mm atstumu pakeliui į Saturną.

Galileo 1994 metų liepą stebėjo unikalų Šumeikerio-Levi kometos gabalų kritimą į Jupiterio paviršių. Buvo išmatuotos labai stiprios 60-140 MA radialines elektros sroves ir 4 GW galios rentgeno 0,1-3 keV spinduliuotė.

New Horizons (0,5 t o2x2,7 m 245 W) 2007-ais greitindamasis ties Jupiteriu 2,3 Gm atstumu atsiuntė daug vaizdų, net vulkano išsiveržimo Ijo sate.

Dabar aptiktų Jupiterio mėnulių turime 95, nors dar pernai buvo 80 bei 45 „įtariami“, kurių įteisinimą trikdo orbitavimo neaiškumai. Arčiausiai – Metida (60x40x34 km 127 Mm orb), toliausiai – Megaklitė (o6 km 24 Gm orb); kai kurie – retrogradiškai (orbituoja priešinga kryptimi). Keli mėnuliai buvo pasimetę, – tik 2003-ais patvirtintas Femisto (o9 km 7 Gm orb) ir 2012-ais Dija (o4 km 12 Gm orb), gi mažesnių o1 km mėnulių Tarptautinė Astronomų Sąjunga neregistruoja.

Tolimieji JWST_Jupiter_rings

 Webb teleskopas atrado Jupiterio atmosferos ir žiedų naujovių, kurių nepastebėjo nei Cassini, nei Juno

Lucy ir asteroidai

Užtat Lucy (1,6 t 14x7x4 m 0,5 kW $0,56mlrd) lapkričio 1 pralėkdama 0,7 km dydžio asteroidą Dinkineš 4,5 km/s greičiu paveikslavo jį iš 430 km artumo. Žemės komanda po 30 min gavusi vaizdą, pastebėjo esant dvigubą sistemą – Dinkineš turi savo o0,2 km mėnuliuką. O vėlesniame vaizde iš 1,5 Mm – ir dar vieną satą. Gi lėkio pradžioj 2021-ais Lucy nupaveikslavo ir Žemę iš 100 Mm kartu su Mėnuliu 260 Mm nuotoliu.

Dabar Lucy dar pasigreitins ties Žeme ir lėks prie o4 km asteroido Donaldjohanson ir Jupiterio trojėnų, pirmiausiai o64 km Euribato. 750-800 Gm orbitose aplink Saulę ties L4 ir L5 erdvėmis laksto net 7642 trojėniniai asteroidai. Hektoras (370-200 km) su o12 km mėnuliuku, Achilas (o135 km), Patroklas (o113 km) su Menetu (o106 km) binariškai sukdamiesi viens apie kitą bei tūkstančiai mažesnių. Neseniai o50-180 km didumo 9 trojėnai aptikti ir pas Neptūną 4,49 Tm orbitose aplink Saulę.

6 tonų, o3x10 m dydžio tyriklis JUICE pasigreitins ties Žeme ir Venera, 2031-35-ais orbituos aplink Jupiterį. Bus tyrinėjami ir mėnuliai, o ypač Ganimedo magnetiniai laukai. Dėmesio vertas ir 4820 km dydžio Kalista – pats krateriškiausias mėnulis. Gal būt tur sūraus vandens 100-250 km gyliuose.

Rimtas projektas

Rusijos totorių Jelabugos, dronų gamybos miestas, projekte lyg ne juokais žada kolonizuoti Jupiterio mėnulius. Per 25 metus už 491 trln rublių ketinama įkurti: Europoje – žemės ūkio klasterį; Ijo – sunkiosios pramonės; Kalisto – biotechnologijų ir Ganimede – kurortus. Didžiuliame ekrane jau skaičiuoja dienas iki ekspedicijos. Pokštas 😉 ar rimtas projektas ?


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal