Kosmoso sektorius Kinijoje buvo pristatytas antrajame Tiandu forume, vykusiame rugsėjo 4-6 d. vaizdingoje UNESCO pasaulio paveldo vietovėje Huangšane. Forumą organizavo keli Kinijos institutai, o pagrindinį vaidmenį atliko Giliosios erdvės tyrimų laboratorija (Deep Space Exploration Laboratory – DSEL), kuri yra atsakinga už Kinijos kosmoso tyrimų strategijos gairių nustatymą, atnaujinimą ir įgyvendinimą.
Konferencijoje dalyviai galėjo kalbėti savo gimtąja kalba, o vertimas, pasitelkus dirbtinį intelektą, tuo pat metu buvo atvaizduojamas ekrane. Tai gražiai pademonstravo konferencijų ateitį ir tai, kaip dirbtinis intelektas padės siekti įtraukties išlaikant tautų įvairovę.
Konferencijos akimirka
Mėnulio tyrimų stotis
Pagrindinė konferencijos tema buvo Tarptautinė Mėnulio mokslinių tyrimų stotis (International Lunar Research Station – ILRS), o mokslininkai bei programos vadovai pristatė pasiekimus ir apibūdino būsimus darbus. Pirmasis etapas turi baigtis 2035 m., o jo metu bus sukurta „pagrindinių tyrimų stotis su visapusiška moksline įranga”. Antruoju etapu siekiama iki 2045 m. pasiekti nuolatinį žmonių buvimą kosmose. Pristatant ILRS, liko nepaminėta 2030 m. Kinijos pirmoji Mėnulio misija su įgula. Tikėtina ši misija greičiau yra nacionalinio prestižo dalykas, o ne mokslinių tyrimų skatinimas.
Tarptautinės Mėnulio mokslinių tyrimų stoties vizualizacija
Konferencijos metu kalbėta ir apie programą „Artemis”, kuri pradėta įgyvendinti 2017 m. pagal kosmoso politikos direktyvą ir visuotinai laikoma ILRS konkurente. Tarptautinės Mėnulio observatorijų asociacijos (ILOA) Havajuose direktoriaus prof. Steve Durst nuomone, Artemis ir ILRS galiausiai susijungs. Tikėtina, Rusijos vaidmuo ILRS projekte gali sumažėti dėl nevykdomų Roscosmos įsipareigojimų, kaip buvo su Luna-25.
Kinija nėra nei Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS), nei „Artemis” partnerė. JAV ir Kinijos bendradarbiavimas kosmoso srityje draudžiamas pagal 2011 m. Wolf pataisą, nebent tai patvirtintų Federalinis tyrimų biuras ir Kongresas. Nepaisant šio ribojimo, Kongresas neseniai leido NASA mokslininkams teikti paraiškas dėl Mėnulio regolito mėginių iš Kinijos misijos „Chang’e 6”.
Tianwen misijos
Kinijos marsaeigių mėginių grąžinimo misija „Tianwen-3” galėtų startuoti 2028 m. Tai galėtų būti dar viena sėkminga pirmoji Kinijos misija po neseniai įvykdytos „Chang’e 6” mėginių grąžinimo iš tolimosios Mėnulio pusės misijos, tačiau tai atspindi nuolatinę Kinijos ambicingos kosmoso programos techninę pažangą, o ne ketinimus siekti rekordų. Į Marsą Kinija paleis du erdvėlaivius: vienas jų nusileis ant planetos paviršiaus, paims dirvožemio mėginį, o tada kapsulę su mėginiu nugabens į orbitą. Ten ją paims antrasis erdvėlaivis, kuris grąžins mėginius atgal į Žemę. Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, kapsulė su dirvožemio pavyzdžiais į Žemę grįš 2031 m.
Marso vietove Chryse Planitia, kur Kinija planuoja nutūpdyti Tianwen-3 marsaeigį. Šaltinis: NASA JPL-Caltech UArizona
Dar viena svarbi misija yra „Tianwen-4”: Jupiterio orbitinis aparatas, kurį ketinama paleisti 2030 m. Numatomi Jupiterio misijos tikslai: magnetinių laukų ir plazmos, esančios Jupiterio sistemoje, sąveikos tyrimas, Jupiterio atmosferos sudėties svyravimų tyrimas, Ganimedo arba Kalisto vidinės struktūros ir paviršiaus savybių tyrimas, taip pat minėtus Galilėjaus palydovus supančios kosminės aplinkos tyrimas.
Queqiao spiečius
Neatsiejama Mėnulio programos dalis yra Queqiao spiečius, sujungsiantis į visumą ryšių, navigacijos ir nuotolinio stebėjimo galimybes. DSEL paskelbė pasaulinį konkursą Queqiao pasiūlymams teikti, ir, galbūt, „Kinijos Mėnulio spiečius” bus tarptautinis. Tai įmanoma, nes DSEL veikia kaip nepriklausoma agentūra. Aišku, neabejotinai reikės tarpvyriausybinio susitarimo. Kinijos požiūriu, tokiai ypatingos svarbos infrastruktūrai reikia ilgalaikio stabilumo. Jei DSEL gaus rimtų užsienio vyriausybinių ir privačių subjektų pasiūlymų, tikėtina, kad bus vykdoma nemažai užkulisinės diplomatijos.
„Queqiao” yra „Žiogų tiltas” – tai nuoroda į kinų liaudies pasaką apie žiogus, kurie savo sparnais nutiesė tiltą, kuriuo septintoji dangaus deivės duktė Zhi Nu galėtų pasiekti savo vyrą.
Gynyba nuo netoli Žemės esančių asteroidų
Daug dėmesio buvo skirta Kinijos planui apsisaugoti nuo arti Žemės esančių asteroidų (Near Earth Asteroid Defence). Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (China National Space Administration – CNSA) tapo trečiuoju svarbiu veikėju, greta JAV ir ESA, aktyviai plėtojančiu planetų gynybos strategijas, o glaudus trijų šalių dialogas būtų labai naudingas. DSEL dar kartą pakvietė teikti pasaulinius pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad asteroidai kažkodėl neatsiejami nuo geopolitinių galios žaidimų kartu su žmonijai būdingu interesu išlikti, reikšmingas tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje atrodo vis labiau tikėtinas ir turėtų būti skatinamas visų, kurie nuoširdžiai tiki būtinybe pasirengti tokiam kataklizmui.