Šis Kanados astronautas patenka į įvairias kosmines istorijas. Apie pirmąją skaitykite tekste „Chris Hadfield „apakimas“. Šiandien antroji istorija.
Chris Austin Hadfield pirmą kartą į kosmosą pakilo 1995 m. lapkričio mėn. kaip misijos specialistas misijos STS-74 metu, aplankydamas Rusijos kosminę stotį „Mir“. Misijos metu į stotį buvo atskraidintas ir prijungtas 6134 kg susijungimų modulis. Skrydis buvo antrasis JAV Space Shuttle erdvėlaivio prisijungimas prie naujos orbitinės stoties.
Chris Austin Hadfield su kolega per savo pirmąjį skrydį turėjo valdyti šimtus tūkstančių kilogramų (~112 tonų) sveriantį kosminį erdvėlaivį Atlantis ir jį prišvartuoti prie puodelio dydžio taikinio Rusijos kosminėje stotyje „Mir“. Jeigu bent šiek tiek per stipriai, sudaužytume erdvėlaivį, kosminę stotį ir nužudytume ten buvusius tris žmones. C. Hadfield turėjo perduoti informaciją pilotui apie erdvėlaivio greitį ir nuotolį švartavimosi metu.
Space Shuttle Atlantis netrukus prisijungs prie stoties Mir arba bus katastrofa
Sekmė
Kad prisišvartavimas būtų sėkmingas, visa perduota informacija privalėjo būti itin tiksli. Švartavimuisi astronautai turėjo maždaug dvi minutes, o klaida būtų turėjusi katastrofiškų padarinių. „Jei „Mir būtume palietę šiek tiek per minkštai, spyruoklės mechanizmai mus atmestų atgal, – prisiminė C. Hadfield. – Jeigu bent šiek tiek per stipriai, sudaužytume erdvėlaivį, kosminę stotį ir, tikėtina, ten buvę trys žmonės būtų žuvę. Taigi pataikyti reikėjo labai tiksliai.“ Kai erdvėlaivis buvo nutolęs nuo stoties maždaug per 10 metrų ir lėtai judėjo jos link, du jutikliai ėmė rodyti skirtingą informaciją. „Vienas jų rodė, kad mums liko maždaug 10 metrų, kitas – kad liko apie 7 metrai, – prisiminė C. Hadfield. – Jie arba abu rodė netikslius duomenis, arba vienas rodė labai netikslius duomenis. Ką tokiu atveju daryti? Nebuvo kieno paklausti teisingo atsakymo.“
Jeigu erdvėlaivio įgula per 30 sekundžių nebūtų išsprendusi šios problemos, skrydis būtų pasibaigęs sudužimu. C. Hadfield grįžo prie klasikos. Jis žinojo švartavimo modulio išmatavimus ir pridėjęs nykštį prie akies žiūrėdamas per langą paskaičiavo apytikslį atstumą. Tai parodė, kad atstumas yra maždaug apie 7 metrai, o ne 10 metrų. Astronautas panaudojo savo laikmatį, kad paskaičiuotų judėjimo greitį ir galiausiai sėkmingai prisišvartavo.
Beje, galima rasti daug C. Hadfield įrašų apie kosminius skrydžius.