Orbitinio startūno kūrimas JAV – kiek laiko tai užtrunka? Ar bendrovės, Europos Sąjungoje kūrainčios startūnus, atsilieka ar lenkia JAV ?
JAV pastaruoju metu išaugo privačių bendrovių, kuriančių orbitinius startūnus, skaičius. Pagal tai galime vertinti, kiek laiko ir išteklių reikia sėkmingam tokio projekto įgyvendinimui.
* „Vulcan Centaur” ir „SLS” orbitą pasiekė pirmuoju startu, ** „Launcher One“ pradėtas kaip „Virgin Galactic” projektas, o 2017 m. tapo savarankiškas, + 2024 m. lapkritį „Relativity“ ir „ABL” dar nepasiekė orbitos, ++ „Starship” 1 startas su integruotu varytuvu
Diagramoje pateikiama 11 JAV vykdomų startūnų kūrimo projektų laikas, kurio prireikė nuo projekto pradžios (steigiant naują bendrovę arba jau veikiančioje organizacijoje) iki startūno pirmojo skrydžio ir skrydžio į orbitą. Viena bendrovė vykdė tris projektus. Tai SpaceX, sukūrusi Falcon 1 ir Falcon 9 bei FAlcon Heavy startūnus, o šiuo metu kuria StarShip startūną.
Pagal diagramą aišku, kad, kaip taisyklė, mastas lemia laiką, reikalingą vienai iš šių sistemų sukurti. Trumpiausi terminai taikomi mažesnes transporto priemones kuriančioms organizacijoms, tokioms kaip „Astra“ ir „Rocket Lab“ startūnas „Electron”, o ilgiausi – didesnėms ir paprastai sudėtingesnėms transporto priemonėms, tokioms kaip „SpaceX“ startūnas Falcon 9 ar StarShip, „United Launch Alliance“ (ULA) startūnas „Vulcan Centaur” ar bendrovių „Aerojet Rocketdyne”, „Boeing”, „Northrop Grumman” ir „United Launch Alliance” startūnas „Space Launch System” (SLS). Šio startūno kūrimos projektas yra iš serijos „brangus iki begalybės”. SLS nuo darbų pradžios 2011 m. iki pirmojo starto 2022 m. ir įskaičiuojant 2023 m., jau išleista 26.4 mlrd USD. E. Musk jau garsiai juokiasi…
JAV startūnai (iš kairės į dešinę): „Electron”, „SLS”, „Falcon 9” ir „Vulcan Centaur”.
Antras dalykas, kurį galime apskaičiuoti, yra tai, kad vidutiniškai apie 7,4 metų trunka sukurti startūną ir atlikti pirmąjį skrydį. Nuo pirmojo skrydžio iki orbitos pasiekimo vidutiniškai praeina dar apie metus. Tai galioja visoms klasėms; dideliems startūnams prireikia 10-12 metų, o mažiausiems – 4-6 metų. Taip pat pažymėtina, kad atsargumas vystant programas leidžia pasiekti orbitą per pirmąjį paleidimą.
Didžiųjų organizacijų paradoksas
Taip pat akivaizdu, kad kai kurios organizacijos, atlikdamos tą patį darbą, užtrunka ilgiau nei kitos. Paradoksas, tačiaus dažnai tai būna organizacijos, turinčios daug išteklių. Dar viena pastaba, tai esminė sektoriaus problema, apie vėlavimus: kaltas ne pats vėlavimas, o teisingų lūkesčių dėl bendrų startūnų kūrimo programų terminų nustatymo.
Net patyrusioms JAV bendrovėms paprastai prireikia 9-10 metų sunkesniam startūnui nuo nulio sukurti. Teiginys, jog sukūrimui reikia tik 6 metų, yra kritikuotinas. Tikriausiai įtakos turi investuotojų spaudimas, tačiau žinant, kiek šie projektai yra vykdomi, būtų galima tiksliau planuoti programas ir atsižvelgti į kontrolę.
Pagal šiuos terminus galima vertinti kitas programas, pavyzdžiui, „ArianeGroup“ „Ariane 6“, „Isar Aerospace“ „Spectrum“, „Orbex“ „Prime“ ir „Rocket Factory Augsburg“ – „RFA One“. Ar jie vėluoja, ar vykdomi laiku? Ar dideli finansai jiems padėjo? Ar išteklių trūkumas juos stabdė? Ar nepatyrusios komandos atsidūrė nepalankioje padėtyje? Ar paleidimo įrenginių mastas lėmė grafiką? Ar įgūdžių ir technologijų trūkumas Europoje prailgina jų mokslinių tyrimų ir plėtros terminus?
Ačiū Chris Larmour už įžvalgas