Paskelbtas pirmasis Ariane 6 lėkis

Ariane 6 long hot fire test

Paskelbtas pirmasis lėkis – Ariane6 į savo pirmąjį lėkį kils 2024 metų liepos mėnesį.

Tikslesnė informacija parodoje

Ariane 6_team_at_the_launchpad_pillars

Ariane 6 darbo grupė. ESA nuotrauka

Startūno „Ariane 6” paleidimo darbo grupė paskelbė, kad pirmasis paleidimo bandymas įvyks per pirmąsias dvi 2024 m. liepos mėn. savaites. Toks grafikas buvo paskelbtas anksčiau, 2023 metų lapkričio mėn. Visi darbo grupės nariai dalyvaus birželio 5-9 d. Berlyne (Vokietija) vyksiančioje ILA aviacijos parodoje. Būtent parodoje ketinama pasklebti preliminarią pirmojo lėkio datą.

Kitas svarbus etapas siekiant pirmojo skrydžio – baigti paskutinį paleidimo sistemos kvalifikacijos etapą. Tad birželio 30 d. „Ariane 6” paleidimo sistema gaus leidimą užbaigti visus jos kvalifikacijos patikrinimus. Erdvėlaivio viršutinė dalis, kurią sudaro „Ariane 6” 1 skrydžio modelio paleidimo adapteris, naudingasis krovinys ir gaubtas, iš hermetizacijos salės bus perkelta į paleidimo aikštelę. Taip tikimasi birželio mėn. užbaigti dar vieną svarbų etapą. Galiausiai birželio 18 d. skrydžio operatoriai paleidimo aikštelėje pripildys „Ariane 6” kuro ir oksidatoriaus. Vėliau, ruošdamiesi startui, juos išleis.

„Ariane 6” startūno darbo grupę sudaro EKA (Europos Kosmoso Agentūra), kuri yra „Ariane 6” perkančioji organizacija ir paleidimo sistemos architektė, aukščiausioji vadovybė. Ją sudaro Prancūzijos kosmoso agentūra CNES – paleidimo bazės pagrindinis rangovas, „ArianeGroup” – paleidimo sistemos pagrindinis rangovas ir „Arianespace” – paleidimo paslaugų teikėja. Grupė reguliariai teikia ataskaitas apie pažangą, padarytą rengiantis inauguraciniam naujojo startūno skrydžiui.

Ariane 6 booster testas

Ariane6 varytuvų testai

Naujasis startūnas turi pakeisti „Ariane 5”. Paskutinis Europos sunkiojo startūno lėkis buvo 2023 m. viduryje. Be to, naujojo startūno viršutinės pakopos pakartotinio paleidimo galimybė padės pritaikyti Europos paleidimo pajėgumus prie daugelio naudingųjų krovinių misijų poreikių. Vienas iš pavyzdžiui yra satų spiečių paleidimas į orbitą. Šis autonominis gebėjimas pasiekti Žemės orbitą ir tolimąjį kosmosą taip pat padeda Europos navigacijos, Žemės stebėjimo, mokslo ir saugumo programoms.

Ariane 6 konfigūracija

Ariane 6 yra vidutinės klasės startūnas, galintis į tarpinę orbitą iškelti 3 – 6,5 tonų krovinius. Eksploatacinės išlaidos bent 40% mažesnės, lyginant su Ariane 5. Startūnas turi būti unifikuotas, siekiant sumažinti projektavimo ir starto aikštelių paruošimo kaštus. Projektą vykdo koncernai Airbus ir Safran, kurie pasiūlė Ariane 6 padaryti sumažintą Ariane 5 versiją su modernizuotais varikliais.  Toks startūno paleidimas kainuotų 70 – 100 mln €.

Ariane 6 konstrukcija

Kuriamos dvi bazines 2 pakopų startūnų modifikacijas: Ariane 62, su dviem kieto kuro greitintuvais P120, masė ~ 550 tonų ir galės iškelti į tarpinę orbitą iki 6.5 tonų naudingo krovinio; Ariane 64 – su keturiais greitintuvais P120, masė ~ 900 tonų ir į tarpinę orbitą galės iškelti iki 12 tonų. Modifikacijų aukštis ~ 63 m.

Ariane 6, Europos Kosmoso Agentūra, Ariane 5, Kinija, Airbus Ariane 6 62_64

Ariane 6 variantai: 62 (2 greitintuvai) ir 64 (4 greitintuvai)

Ariane 6 greitintuvai

Greitintuvai P120 – patobulinti kieto kuro greitintuvai P80 šiuo metu naudojami Vega startūne. Varytuvų masė su kuru 143.6 tonų, aukštis 11.7 m, skersmuo 3.4 metrų, savitasis impulsas 278.2 s, veikimo laikas 132,8 s, trauka 4500 kN, naudojamas kuras – polibutadienas su hidroksilu. Numatoma ~ 10 – 15 startų į metus, tad kieto kuro greitintų poreikis sieks iki 60 vienetų.

Pirmoji pakopa LLPM (Lower Liquid Propulsion Module) aprūpinta modernizuotu Arian 5 kriogeniniu varikliu Vulcain 2.1 Variklį kuria koncernas Airbus Safran Launchers (ASL). Pirmoji pakopa 5,4 m skersmens, talpins 150 t skysto deguonies (oksidatorius) ir vandenilio (kuras).

Ariane 6, Europos Kosmoso Agentūra, Ariane 5, Kinija, Airbus Ariane 6 engine test

Ariane 6, Europos Kosmoso Agentūra, Ariane 5, Kinija, Airbus Ariane 6 engine test

Ariane 6 varytuvų testams ruošiantis

Antroji pakopa ULPM (Upper Liquid Propulsion Module) analogiška Ariane 5. Tokio pat skersmens – 5,4 m. talpins 30 tonų kuro vandenilio ir oksidatoriaus deguonies. Antrosios pakopos varytuvas Vinci galės išvystyti 180 kN trauką. Numatoma jo daugkartinio naudojimo galimybė.

Pirmą kartą ESA raketų centrinės pakopos bus renkamos horizontalioje padėtyje. Kosmodrome, pastačius startūną vertikaliai, bus prijungiami greitintuvai. Toks technologinis startūnų montavimo pakeitimas atpigins pastatų eksploataciją, sumažins gamybos išlaidas ir leis gaminti iki 12 vienetų per metus.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *