Pralėkūnai

pralėkūnai ENT virselis

Nagrinėdami astroskopo Gaia stebėjimus, jaunieji Havajų astronomai aptiko labai spindulingų objektų ENTs (Extreme Nuclear Transients – ekstremalūs branduoliniai pereinamieji procesai arba branduoliniai virsmūnai). Spindulingumas siekia nuo 2×1045 iki 7×1045 erg/s blyksnių metu, trunkančių 171-205 paras, o patys virsmūnai įkaista 15 kK eikvodami 2,5×1053 ergų energijos. Tokius blyksnius Gaia registravo 2016 ir 2018 metais. Jie laikomi pačiais galingiausiais visatos istorijoje po Didžiojo Sprogimo.

Pralėkūnai extreme-nuclear-transient

Nelaiminga masyvi žvaigždė artėja prie supermasyvios juodosios skylės. Iliustracija Havajų universitetas Manoa

Atradėjai ir tyrėjai Jason Hinkle ir Benjamin Shappee tokių Visatos objektų egzistavimą sieja su juodųjų skylių virsmais, tęsdami tyrimus iš W. M. Keck observatorijos Maunakea Havajuose. Iki blyksnių kinta virsmūnų judėjimas: net 0,5 šviesos greičio, gravitacinės amplitudės ir dažniai bei energijos nuostoliai. Įdomiausias radinys Gaia18cdj (94 mln Saulių masės) yra AT2021lwx galaktikoje bent 8 mlrd šm toliuose. Spėjama vykstant prie supermasyvios juodosios skylės gravitaciškai pritrauktos stambios didelės žvaigždės (bent 3-10 Saulių) traiškymą branduoliniais procesais ir dalies susidariusios plazmos svaidymu aplinkon bei spinduliuočių blyksniais.

J. Hinkle 2019-ais tapo fizikos bakalauru Maryland universitete, 2021-ais – astronomijos magistru; jau paskelbė 38 straipsnius ir net 12 pirmuoju autoriumi. Pavyzdžiui „Extreme Nuclear Transients Resulting from the Tidal Disruption“ (2024) apie virsmūnų irimą.

Dr prof B.Shappee 2014-ais Ohio universitete gynė disertaciją „The Transient Universe“, jau būdamas fizikos bakalauru bei astronomijos magistru.

Kosminių spinduliuočių stebėjimai

Giliau tiriant šiuos virsmūnus prisiminti Carl David Anderson (1905-91) kosminių spinduliuočių stebėjimai 1932-ais. Carl David atrado pozitronus bei kvantinius virsmus elektronų ir pozitronų poromis, o 1936 m. gavo fizikos Nobelio premiją.

pralėkūnai Nobel price 1936

1936 Nobel premijų teikimo ceremonija (iš kairės į dešinę): medicinos laureatai Otto Loewi ir seras Henry Dale, chemjos laureatas Peter Debye, fizikos laureatai Carl David Anderson ir Victor F. Hess. Nuotraukos šaltinis

Carl D. Anderson kalba Nobelio premijos bankete Stokholme, 1936 m. gruodžio 10 d.

„Jūsų Karališkosios Didenybės, Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai:

Nežinau, kaip išreikšti savo dėkingumą už man suteiktą didelę garbę; nemanau, kad mano paprasti darbai gali būti verti tokio pripažinimo. Tačiau man ypač malonu būti susijusiam su profesoriumi Hessu, šiemet skiriant Nobelio fizikos premiją. Nobelio komitetas labai įdomiai sujungė kosminių spindulių tyrimų alfą ir omegą. Mes visi esame labai dėkingi profesoriui Hessui už jo novatoriškus kosminių spindulių tyrimus. Jei prieš dvidešimt metų profesoriaus Hesso balionas, kuris dabar tapo toks garsus, būtų nepakilęs dėl nepalankių oro sąlygų ar kitų priežasčių, visa kosminių spindulių tyrimų pažanga būtų labai vėlavusi. Daugelį vėlesnių tyrimų, be abejo, labai paskatino ankstyvieji profesoriaus Hesso eksperimentai. Profesoriau Hesai, dėkoju jums!

Taip pat ypač džiaugiuosi, kad atvykau į gražią ir svetingą Švediją atsiimti šios garbės. Švedija yra mano protėvių tėvynė, ir mano širdyje Švedijai skirta ypatinga vieta.

Švedijai būdingas idealizmas ir toliau reiškiasi tuo, kaip ji žaviai naudojasi savo unikalia galimybe kasmet skiriant Nobelio premijas puoselėti tarptautinę gerą valią ir skatinti mokslo plėtrą visame pasaulyje.

Tack så mycket!”


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

− 1 = one
Powered by MathCaptcha