Esame anksčiau rašę apie interneto satų spiečius ir projektus: „IRIS2 startavo“, „Internetas ir satelitai Kinijoje“, „OneWeb finansavimas iš SoftBank“, „Kosmoso interneto naujienos“, „Amazon, Atlas 5 ir Kuiper“, „Kinijos palydovinis internetas“, „Kinija kuria Starlink analogą“.
Žemojoje Žemės orbitoje (LEO) satai įpaprastai veikia nuo 300 km iki 2 000 km aukštyje virš Žemės paviršiaus, o interneto satų privalumas yra tas, kad jie yra pigesni ir užtikrina efektyvesnį duomenų perdavimą nei aukštesnių orbitų (MEO) satai. Bendrovė NewSpace pateikia informaciją apie 432 spiečius, o seniausio spiečiaus įrašas yra 2002 metų.
Kosminio interneto rinka
Palydovinio interneto rinkoje yra aštuoni dideli dalyviai, turintys leidimus pakelti daugiau nei 50 tūkst. satų. Vien „Starlink“ turi leidimus 12 tūkst. satų, teigia kosmoso rinkos konsultacijų bendrovė „Analysys Mason“. Aštuntukas: bendrovės „Amazon“ spiečius „Project Kuiper“, bendrovės „Eutelsat“ spiečius „OneWeb“, bendrovės „Telesat“ spiečius „Lightspeed“, „Starlink“, du Kinijos spiečiai „Guo wang“ bei „SpaceSail“, EKA „IRIS2“ ir „AST SpaceMobile„.
Atskirai paminėtina yra SpinLaunch (Meridian Space) kompanija. Jos 280 spiečiaus satus gamina bendrovė „NanoAvionics“ Vilniuje.
Šioje rinkoje yra bankrutavusių įmonių, jų svetainės ir socialinės žiniasklaidos kanalai neveikia jau daugiau nei 1-2 metus, trūksta finansavimo, komanda iširo ir (arba) idėja niekada nebuvo pradėta įgyvendinti: Apple, Astra, Boeing, Commsat (Ladybug / Ladybird), LaserFleet, LeoSat, LinkSure (Swarm Constellation), Outernet, Ragnarok Industries, Rovial, Stellar ir Vesta Space Technology.
Neaktyvios bendrovės – ankstyvieji požymiai rodo, kad plėtra sulėtėjo arba sustojo, tačiau retais atvejais tai galima paaiškinti slaptumu arba laikinais trikdžiais: CurvaNet (Skycel LEO 5G NTN), Globalstar (Second-Generation), Iridium (NEXT), Hongyun / Xingyun (Xingyun-2), Astranis (MicroGEO, Omega), Hongyan (CASC), SpaceChain, BeetleSat (NSLComm), Galaxy Space (Yinhe), Geespace (GeeSAT, Future Mobility), Spacety (Tiansuan, Celestial Calculations), E-Space, EllipSpace (Starpool, Xingchi-1), Huawei (Hua Chain), Anuvu (Constellation), Spacecoin, Almagest, Globalstar (Second-Gen Refresh), Hongqing Technology (Honghu-3), Inmarsat (ORCHESTRA), Methera, Astrome (Gigamesh / SpaceNet), Hanwha Systems, UNIO, Mangata Networks, Constellation Technologies, Rivada (OuterNET), Globalstar (Third Generation), Logos Space, Viasat (MEO Constellation), Angkasa-X (A-SEANLINK), Apogee Networks, Hughes, Starmesh, Globalstar (Gen4), NTT, Rocket Lab, PointView (Athena), CurvaNet (Skycel LEO 5G NTN), CurvaNet (Skycel LEO 5G NTN).
Didieji žaidėjai
„OneWeb“ spiečius su 648 satais bei kuriamas Kanados bendrovės „Telesat“ 200 satų spiečius „Lightspeed“ koncentruosis į paslaugų teikimą verslui ir viešajam sektoriui. Kai kurios bendrovės ketina internetą pasiūlyti atokiose vietovėse, kurių nepasiekia įprasti ryšio bokštai.
„Guowang“ (“national net”) ir „SpaceSail“ – Kinijos projektuojami interneto spiečiai. „SpaceSail“ LEO jau turi 90 satų ir, nors keli satai sugedo, ketinama iki 2025 m. pabaigos orbiton iškelti 648 satus. Visame spiečiuje bus 14 tūkst. satų. „Guo wang“ spiečiuje orbituoja 29 satai, o bendras planuojamas kiekis yra 13 tūkst.
Didžiausiame „Starlink“ spiečiuje yra ~ 7300 satų, o sėkmę lemia unikalūs „SpaceX“ pajėgumai: pigūs bei dažni „Falcon 9“ paleidimai ir kasdien pagaminami 8 ar daugiau satų. „Starlink“ šiandien tiekia spartų, trumpais vėlinimais pasižymintį internetą daugiau nei 5 mln. klientų 125-ose valstybėse. Tikėtina, kad 2025 m. „Starlink“ sugeneruos 12 mlrd. USD pajamų ir 2 mlrd. USD pelną. Ateityje ketinama „Starlink“ spiečių išplėsti iki daugiau nei 40 tūkst. satų.
JAV interneto spiečius „AST SpaceMobile” šiuo metu orbitoje turi 6 satus. Vėliau planuoja iškelti 243 satus, orbituosiančius 725-740 km aukščiuose.
Spiečių brangumas
Spiečiaus kainą augina ir būtinybė satus keisti kas 5–7 m. „Eutelsat“ „OneWeb“ spiečiaus atnaujinimui turės investuoti 2 mlrd. € ir, galbūt, pinigų teks prašyti iš Prancūzijos valstybės. „Telesat“ gali sau leisti „Lightspeed“ plėtrą, nes Kanados vyriausybė suteikė 1,54 mlrd. USD paskolą. Rinkos analitiku vertinimu, „Amazon“ interneto spiečiaus „Kuiper“ sukūrimo kaina sieks ~ 20 mlrd. USD.
Jau minėtas Kinijos „SpaceSail“ vien 2023 m. gavo ~ 943 mln. USD investicijų. Kinišką „Starlink“ analogą kurianti vyriausybinė kompanija „China Satellite Networks“ („SatNet“) valdo satų spiečių „Guowang“, o jo įstatinis kapitalas yra ~ 1,4 mlrd. USD.
„Starlink“ spiečiaus projektavimo, kūrimo ir dislokavimo išlaidos sieks mažiausiai 10 mlrd. USD, o metinės išlaikymo išlaidos, įskaitant naujų satų kūrimą ir paleidimą, vertinamos maždaug 8,2 mlrd. USD.
2024 m. ES įsipareigojo skirti 6–10 mlrd. € daugiaorbičiam palydovinio interneto projektui „Iris²“, orientuotam į viešąjį sektorių ir institucijas. 290 satų spiečius pradės veikti 2030 m. ir nuo „Kuiper“ atsiliks penkeriais metais, o nuo „Starlink“ – dešimtmečiu.
Spiečių svarba
Kinijai ir JAV palydovinis internetas yra įtakos įrankis. Būsimasis spiečius „SpaceSail“ yra Kinijos vadinamajo „Skaitmeninio Šilko kelio“ variklis, prie „Juostos ir kelio iniciatyvos“, trilijoninės infrastruktūros programos, prijungiantis ir skaitmeninės infrastruktūros dimensiją. „SpaceSail“ jau sudarė paslaugų teikimo sutartis Malaizija, Brazilija ir Kazachstanu.
Tuo metu „Guo wang“, tikėtina, bus daugiausiai nukreiptas į vietinę Kinijos rinką.
„Kuiper“ ribotas paslaugas pasiūlys jau šiemet, o globalų padengimą galėtų pasiekti iki 2029 m. „Jeff Bezos visiems „Amazon Prime“ prenumeratoriams gali pasiūlyti automatiškai prie jo spiečiaus prisijungiantį nešiojamąjį kompiuterį ir pernakt surinktų 200 mln. klientų. Tai labai stiprus „Amazon” koziris“, – sako buvusi viena iš „OneWeb“ vadovų Rutha Pritchard-Kelly.