Studentų, iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų, stažuotė NASA Ames tyrimų centre baigėsi.
JAV Ames tyrimų centras
Lietuva NASA studentų tarptautinių stažuočių programoje dalyvauja nuo 2014 m., kuomet buvo pasirašytas dvišalis susitarimas tarp Lietuvos ir JAV. Šio susitarimu pagrindu 2015–2019 m. stažuotis į NASA buvo išvykę 25 Lietuvos studentai. Lietuva – viena iš 13 valstybių, dalyvaujančių tarptautinėje NASA stažuočių programoje.
2025 metų Lietuvos studentų stažuotojų grupė Ames tyrimų centre
Į 16 savaičių truksiančią pavasario stažuotę JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA), laimėję Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuotą konkursą, 2025 pradžioje išvyko 10 studentų iš Lietuvos ir tai gausiausias kada nors čia lankęsis lietuvių būrys. Studentų grupė į JAV išvyko po pertraukos, kuomet LMT atnaujino ryšius su NASA. Studentai pasidalijo įspūdžiais, kokią NASA įsivaizdavo ir kokią pamatė, bei kodėl lietuviai stažuotojai stebina šios didžiausios ir seniausios pasaulyje kosmoso tyrimo organizacijos darbuotojus.
Įsiminė pažintys su išskirtiniais žmonėmis
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto studentė Goda Mažeikaitė dalijosi, jog ne pastatai, bet NASA vykdomi tyrimai ir mokslininkų sukaupta patirtis ją sužavėjo labiausiai. NASA Ames tyrimų centre įrengti didžiausi pasaulyje vėjo tuneliai bei šilumos skydo testavimo įranga, taip pat vienas galingiausių pasaulyje superkompiuterių, naudojamų įvairioms orlaivių aerodinamikos, reaktyvinio judėjimo ir kitokioms kompiuterinėms simuliacijoms.
Aerodinaminiams testams skirti vėjo tuneliai ir Space Shuttle erdvėlaivio modelis
„Viena įspūdingiausių patirčių buvo atsidurti misijų operacijų valdymo kambaryje, iš kurio vienos palydovo misijos direktorius buvo susisiekęs su Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) 9 mėnesiams įstrigusiais astronautais ir teikė nuorodas, ką daryti. Tuo metu, kaip niekada anksčiau, pasijutau esanti arčiausiai kosmoso“, – dalijosi Goda.
Mergina į NASA kasdien keliaudavo dviračiu, be kasdienių darbų, tyrimų centre dalyvavo įvairiuose susitikimuose su išskirtiniais mokslininkais ir verslo atstovais. Dažnai pavykdavo sutikti žmonių, įvairiausiose NASA misijose dirbusių net 40–50 metų, ir išgirsti jų istorijas.
Darbas komandoje
Goda dirbo komandoje su stažuotojais iš Izraelio ir Švedijos – kartu kurė automatinį mažųjų satų misijų dizaino įrankį. Naudodamiesi atvirais NASA sukauptais duomenimis apie mažųjų satų komponentus, siekė sukurti atviros prieigos programą, padedančią naudotojui suprojektuoti satą savo misijai į kosmosą ir pasiūlytų reikalavimus atitinkančius komponentus. „Mano dėmesys buvo skirtas komunikacijų posistemės algoritmų vystymui bei satų testavimo bazėms. Trise šį rimtą projektą įgyvendinome nuo pat pradžių ir buvome už jį visiškai atsakingi. Jaučiau didelį mentoriaus bei komandos pasitikėjimą, ir tai dar labiau motyvuoja“, – pasakojo lietuvė.
„Iš tiesų, lietuviai dominavo tarp čia besistažuojančių studentų. Daugelis NASA darbuotojų, išgirdę apie mūsų grupės dydį, stebisi ir klausia, kaip mums tai pavyko. Dėkoju LMT už pastangas organizuojant stažuotes ir skirtą biudžetą“, – kalbėjo VU studentė.
Anot pašnekovės, keli sutikti NASA dirbantys amerikiečiai prisimena studentus iš Lietuvos, pasakojo sekę pirmąsias lietuviškų palydovų misijas.
NASA Moffet Field aerodromo skrydžių valdymo centras ir prieš kelias minutes pakilusio startūno „Falcon 9“ užšalęs išmestas kuras, atspindintis už horizonto kylančios saulės spindulius
Laisvalaikį Goda stengėsi išnaudoti pažinčiai su šalimi: įspūdingiausia išvyka ji vadino stebėjimą, kaip iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės (angl. Vandenberg Space Force Base) pakylo startūnas „Falcon 9“. Nuo Ames tyrimų centro per kelias minutes dviračiu galima pasiekti pagrindinį „Google“ biurų miestelį, Stanfordo universitetą, kuris XX amžiaus pradžioje inovatyviais tyrimais paklojo pamatus Silicio slėnio atsiradimui. Vos kelių kilometrų spinduliu čia galima rasti daugelio didžiausių technologijų kompanijų biurus.
Prisideda prie Marso tyrimų
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Aviacijos inžinerijos bakalauro ketvirtakursis Ginas Baladinskas dalijosi, jog jį, atvykusį į NASA, labiausiai nustebino darbo kultūra. Vadovai dėmesingi ne tik savo komandoms, bet ir stažuotojams, rūpinasi, kad visos užduotys ir tikslai būtų tiksliai iškomunikuoti. „Iš tiesų, dirbti su tokia komanda labai produktyvu ir malonu“, – sakė Ginas.
Kiekviena diena Ameso tyrimų centre skiriasi, kas, anot pašnekovo, taip pat privalumas. Ginas dirbo Aeromechanikos departamente prie Marso sraigtasparnių tyrimų: pradžioje kūrė stendo dizainą ir suprogramavo sraigto valdymo sistemą (angl. collective and cyclic rotor control hub) naujoms Marso sraigtasparnio sraigto mentims (angl. rotorcraft blades) testuoti – kaip tik prasidėjo pasiruošimas testams, kuriuos atliko kartu su Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (angl. Jet Propulsion Laboratory) komanda. Taip pat užsiimė įvairių detalių ir sistemų dalių prototipavimu ir dizainu pagal užsakymus iš Departamento projektų.
Ginas Baladinskas dirbo prie Marso sraigtasparnių tyrimų
Pagrindines – dizaino, programavimo – užduotis Ginas atlikdavo biure prie kompiuterio, bet tekdavo lankytis ir dirbtuvėse ir laboratorijose.
Aeromechanikos departamente Ginas stažavosi vienas, tačiau susitikdavo ir su kitais lietuviais stažuotojais, ir su Amerikos lietuviais, gyvenančiais San Francisko Įlankos rajone. Teko susitikti su lietuviu Stanfordo universiteto profesoriumi Rimvydu Baltaduoniu, taip pat lietuviu, dirbančiu „Google“.
Misijos Marse – iš labai arti
VU ketvirto kurso Biochemijos programos studentė Augustė Stankevičiūtė į NASA atvyko norėdama prisidėti prie gyvybės mokslų tyrimų. Ames tyrimų centre, grupėje, kurioje dirba amerikiečiai ir bendradarbiaujančių Europos kosmoso agentūrų atstovai, aiškinosi, kaip biologinės molekulės išlieka ypatingai sausomis sąlygomis. Šie rezultatai bus skirti paruošti gyvybės paieškos misijas Marse. Šiuo atveju, ieškoma būdų, kaip aptikti gyvybę tik Marsui specifiškomis sąlygomis.
Augustė atlieka mėginių iš Atakamos dykumos Čilėje tyrimus
Anot Augustės, vos atvykus į NASA ją nustebino teritorijos apsaugos lygis, jos dydis, o labiausiai sužavėjo – čia su itin sudėtingais projektais dirbančių mokslininkų paprastumas ir noras padėti. Augustės iniciatyva išmokti ir dirbti daugiau taip pat buvo pastebėta – lietuvė dirbo su dviem projektais.
Nors pati NASA Ames centro teritorija – uždara, lietuviams stažuotojams pavyko pakeliauti ir pažinti Ameriką: jos miestus ir nacionalinius parkus. Gamta, anot pašnekovės, čia tikrai nuostabi.
Ar rekomenduotų atvykti kitiems studentams? Anot Augustės, į NASA patekti nėra paprasta, tačiau įdėjus daug darbo – pastangos atsiperka. Mergina ketina tęsti biochemijos mokslus, galbūt, viename Europos universitetų. Pašnekovė neabejoja – patirtis, įgyta NASA, padės jai pagilinti mokslo žinias ir patobulėti kaip asmenybei.
Automatizuoti kraujo tyrimai kosmose
Pijus dalijosi, jog darbas NASA – labai įdomus ir nenusibosta, o kone kiekvieną savaitgalį ar laisvą darbo dieną skiria kelionėms
VU Nanomedžiagų chemijos IV kurso studentas Pijus Domantas Valentukevičius dalijosi, jog darbas NASA nenusibosta – kone kasdien pavykdavo įgyti naujų žinių. Laboratorijoje Pijus dirbo prie automatizuotos ELISA sistemos astronautų kraujo tyrimams vystymo. Technologijos tikslas – visiškai automatizuotas tam tikrų kraujo tyrimų atlikimas erdvėlaivyje skrydžių į Marsą metu. „Mano įprastos užduotys – elektrocheminių ar kitokių tyrimų atlikimas, gautų rezultatų analizė bei sistemos tobulinimas. Džiaugiuosi galimybe dirbti su šia tema ir esu už tai be galo dėkingas“, – sakė P. Domantas Valentukevičius.
© Nuotraukos iš asmeninio NASA stažuotojų archyvo
Pagal LMT informaciją