Reaktyvinė laboratorija

reaktyvine JPL

Reaktyvinė laboratorija arba reaktyvinės stūmos (traukos) laboratorija JAV yra bene garsiausia iš visų NASA padalinių.

JPLab (Jet Propulsion Laboratory – reaktyvinės stūmos laboratorija) Kalifornijos Pasadenoje efektyviai „stumia“ astronautikos pažangą 5500 žmonių galia. 1930 metais spalio 31 d. profesoriaus Theodore von Karman studentas Frank Malina su grupe raketininkų pradėjo bandymus Arroyo Seco kanjone. Raketų kurui buvo naudojamas alkoholis, o pasivadino Guggenheim Aeronautical Lab.

1943-ais kariškių užsakymu analizavo vokiškas raketas V-2. Netrukus jau JPLab pavadinimu bandė savas konstrukcijas iki 18 km tolumams (Leach Spring vietovėje) ir iki 60 km (White Sands).

reaktyvine Explorer 1

Kairėje: pirmojo JAV sato Explorer 1 paleidimas startūnu Juno, viduryje – JPL direktorius William H. Pickering (kairėje), James A. Van Allen ir Wernher von Braun spaudos konferencijoje Vašingtone laiko „Explorer 1“ modelį po sėkmingo starto, dešinėje – „Explorer 1” mokslinių prietaisų išdėstymo schema

1954-ais jau su W. Von Braun sukūrė kieto kuro „Missile-27“, o dar po kelių metų, 1958 m., 1-jį astronautinį „Explorer“ kartu su būsimąja NASA, gi 1960-ais – robotizuotus tyriklius. Minėtini Rangers-7, 8, 9 į Mėnulį, Surveyors Marsan, Mariners į Merkurijų, Venerą ir dar toliau – Voyagers, Galileo, Cassini-Huygens, Hubble. Ypač efektyviai veikė marsaeigiai (ir tęsia) bei 1-is marsalėkis Ingenuity, žymiai praplėtęs lėktuvinio tyrimo galimybes.

reaktyvine JPL Mars2020_chamber2

Marsaeigio Perseverance paruošimas misijai. JPLab nuotrauka

Dabar dr. Laurie Leshin vadovaujama JPLab pradeda Marso mėginių pargabenimo (Mars Sample Return – MSR) ir MSL (Mars Science Laboratory) programas. Marsaeigis Perseverance jau paruošė 10 mėginių iš Three Forks vietovės ir pririnks dar daugiau. Šiuos mėginius ketinama tyrinėti atsargiau, atsižvelgiant į Marso galimos gyvybės kitoniškumą.

Dar 1975-ais Viking-1 ir Viking-2 pradėjo orbituoti apie Marsą ir nutupdė du tyriklius grunto mėginiams ruošti. Neseniai Dirk Schulze-Makuch iš Berlyno universiteto išanalizavęs jų duomenis teigia, kad galimai tada aptikta Marso gyvybė buvo sunaikinta paveikus vandeniu.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *