Rezultatyviausias teleskopas išlieka Hablo kosminis teleskopas, orbituojantis apie Žemę nuo 1990 metų balandžio 24 dienos, kuomet jis buvo iškeltas.
Hablo kosminis teleskopas po STS-109 misijos
Kosminio teleskopo idėją 1946-ais metais sukūrė L.Spitzer (1914 – 1997) veikale „Nežemiškos observatorijos astronominiai privalumai“. Tokių įrenginių erą 1962-ais pradėjo OSO-1 Orbiting Solar Observatory (1,05 t o1,5×1 m) su dar 8 aparatų tąsa. 1966 – 1972-ais veikė ir OAO Orbiting Astronomical Observatory (1,7..2,2 t o2x3 m 713..793 km orb) 4 aparatai, aprėpę ultravioletines (UV) bei Rentgeno spinduliuotes ir paskatinę rezultatyvesnio Hubble (11,6 t o4,3×13,1 m 586-610 km orb) kūrimą. Šis teleskopas turėjo būti iškeltas 1979-aisiai, bet JAV Kongresas skeptiškai netvirtino lėšų. Teko pasitalkinti EKA. 1983 kilo veidrodžio poliravimo ir optinės sistemos problemų, išlaidos pasiekė 2,5 mlrd USD (planuota 0,4 mlrd USD).
1986 sausyje įvyko daugkartinio erdvėlaivio Challenger su 7 astronautais žūtis. Buvo įsteigtas STScI (Space Telescope Science Institute), kuriame dabar 500 mokslininkų vykdo Visatos žvalgymą ir vaizdų apdorojimą.
Iškėlimas ir „akiniai”
Tik 1990 balabdžio 24 d. startavęs Hubble teleskopas iš karto atsiuntė nematytų vaizdų, bet išryškėjo veidrodžio kreivumo ir kiti defektai.
1993 metais šatlu (Shuttle) nuvykę astronautai sutvarkė Hubble teleskopą – jam uždėjo „akinius”. Vėlesnės ekspedicijos iki 2009 įvykdė modernizavimo ir tobulinimo darbus (STS-61, STS-82, STS-103, STS-109 ir STS-125 misijos), užtikrinusius tikrai kosminę sėkmę. Ne vien nuostabūs „Kūrybos stulpų“ (naujų žvaigždžių gimdyklos) vaizdai, bet Visatos 13,8 mlrd metų senumo patikslinimas; jos izotropiškumo (fizinių savybių vienodumo visomis kryptimis) patvirtinimas; net Plutono ir nykštukinės Eridos paviršių tyrimai bei juodųjų skylių aptikimai galaktikų centruose teikia pasaulinį pripažinimą.
1995-ais astronomas B.Williams pasiūlė nukreipti Hubble į lig tol „tamsia dėme“ laikytą Visatos sritį, kur „pamatė“ tūkstančius nežinomų galaktikų bei „mirštančią“ D100 320 mln šm tolumoje.
2011 Nobelio premija „už Visatos plėtimosi greitėjimo atradimą stebint tolimas supernovas“ teko S. Perlmutter (veikalas „Tolimiausios supernovos ir tamsioji energija“), B. Schmidt („Astrofizika: kosmologija“, nuo 2015 Australijos nacionalinio universiteto rektorius), A. Riess („Visatos greitėjimas ir kosmologinė konstanta“).
2015 atrasta 160 tūkst šm toliuose dvinarė žvaigždė VFTS 352 Tarantulo ūko srityje. Abi narės yra maždaug vienodo didumo (57 Saulių masės) ir keičiasi materijomis 40 kK karštyje.
2020 Hubble 30-mečio proga NASA pradėjo internetinį žaidimą „Ką Hubble atrado Jūsų gimtadieniui ?“, o 2021 buvo aptiktos ir išmatuotos „smulkios“ juodosios skylės NGC6397 spiečiuje. Beje, 2020 startavo teleskopas WFIRST (Wide Field Infrared Survey Telescope o2,4 m veidrodžiu; 4,16 t, 4,2 mlrd USD), pavadintas Hubble kūrėjos Nancy Grace Roman (1925-2018) garbei. Jis kas 15 min apžvelgs bent 200 mln žvaigždžių ir ieškos tamsiosios energijos.
31-jų metinių proga Hubble atsiuntė 70 kartų didesnės už Saulę žvaigždės AG Carinae (Laivo Kilis) vaizdų iš 20 tūkst šm tolumos ir stebėjo supernovos 1E0102.2-7219 sprogimą 200 tūkst šm toliuose
Kiti kosminiai teleskopai
Talkinant astroskopui Gaia atrado ilgai ieškotų dvigubų kvazarų (ypač ryškiai švytinčių objektų), bet lieka abejonių dėl jų dvigubumo ir kvazarumo. Kvazarai yra masyviausi ir aktyviausi galaktikų branduoliai, čiurkšlėmis skleidžiantys neutronus (beveik 2 tūkst kartų masyvesnes už elektroną daleles iki 200 TeV energijos). Gaia astrolapyje „Paukščių Takas“ Cronell‘s Carl Sagan instituto komanda tarp 2 tūkst žvaigždžių aptiko 117 esant 100 Gm zonoje nuo Saulės (vad Earth Transit Zone), o septynios turi egzoplanetų. 2021 pabaigoje ketinama iškelti James Webb teleskopą, kuris tirs egzoplanetų savybes ir ieškos gyvybės.
Beje, astroskopas Kepler aptiko net 4104 egzoplanetas, tuo patvirtindamas Žemę nesant unikalia. Jau ruošiamas ir dar tobulesnis HDST (High-Definition Space Telescope – pastabesnis) o12 m veidrodžiu.
Apdorojus rentgeninio Chandra ir infraraudonojo Spitzer vaizdus iš Lagūnos ūko 4,4 tūkst šm tolumos, išryškėjo galingi 5 mln metų senumo žvaigždės energiniai pliūpsniai, kurių įtaka ten esančioms planetoms bus tyrinėjama (orientuojantis į galimus ateities reiškinius ir mūsų Saulės sistemoje).
2021 birželio 13 sutriko Hubble kompiuterinė sistema (nereaguoja į komandas iš Žemės), bet tikimasi ją atgaivinti. NASA tęsia Hubble kosminio teleskopo valdančiojo kompiuterio problemos diagnozavimą po birželio 23 ir 24 d. užbaigtų testų rinkinio. Birželio 13 d. valdantysis kompiuteris „pakibo”, o teleskopas nustojo rinkti mokslinius duomenis. Pats teleskopas ir jo moksliniai prietaisai yra geros būklės ir šiuo metu yra saugioje konfigūracijoje. Pagrindinė bėda nuo birželio 13 dienos yra ta pati: rašymo ir skaitymo komandos į (iš) valdančiojo kompiuterio atmintį (atminties) yra sėkmingos.