Sea Launch kosmodromas

Sea Launch compl

Sea Launch (SL) arba Jūrų kosmodromas, kuris veikė nuo 1999 metų, gali būti atiduotas į metalo laužą. Apie kosmodromus esame rašę kelis kartus. Buvęs perspektyvus kosmodromas, šiuo metu priklausantis Rusijos privačiai bendrovei S7, ateities neturi.

Sea Launch compl

SL kompleksas

rocket Zenit 3SL Sea launch

Netrukus nuo Sea Launch platformos Ocean Odyssey startuos raketa Zenit 3SL

Sea Launch priešistorė

XX a. 9 dešimtmečioje pradžioje Baikonuro kosmodromo statutas pasikeitė ir jis tapo Kazahstano nuosavybe. Sovietų raketos Ciklon startas buvo beveik automatinis ir kai Ukrainos konstravimo biuras Južmaš pradėjo naujos raketos Zenit konstravimą, iš karto buvo galvojama apie jos paleidimą iš laivo. Palydovinės televizijos plitimas komercializavo geostacionarinę orbitą, į kurią sunkių palydovų (nuo 2700 kg iki 6200 kg) paleidimas iš ekvatoriaus buvo žymiai naudingesnis nei iš Rusijos šiaurinio Plesetsk kosmodromo. 9 dešimtmečio pradžioje Ruija neturėjo pinigų tokio projekto įgyvendinimui.

Sea Launch įkūrimas

Sea Launch įkurtas 1995 metais keturių Norvegijos, Rusijos, Ukrainos ir JAV kopmanijų. Norvegijos kompanija Kvaerner Maritime rūpinosi naftos platformos perkonstravimu į plaukiojančią Sea Launch starto platformą turėjo 20 % akcijų, Ukrainos Južmaš ir Južnoe, gaminusi raketas Zenit 3SL, turėjo 15 % akcijų. JAV Boeing kompanija, besrūpinanti finansais, organizavimu ir marketingu, turėjo 40 % akcijų. Rusijos raketinė kosminė kompanija (RKK) Energija, besirūpinanti raketa, integracija ir greitintuvu, turėjo 25 % akcijų. Pirmasis startas įvykdytas 1999 kovą 27 dieną.

Sea Launch veikla

Sea Launch centras buvo Long Beach, Kalifornijoje, JAV. Į šią vietą abu Jūrų kosmodromo laivai atplaukdavo ruoštis raketos startui, vėliau plaukdavo link ekvatoriaus ramiajame vandenyne. Startinį Sea Launch kompleksą sudaro dvi dalys: Ocean Odyssey paleidimo platforma ir valdymo laivas. Iki starto vietos raketa Zenit 3SL plukdoma valdymo laive, starto vietoje perkeliama į starto platformos angarą. Kai žmonės palieka starto platformą, raketa paleidžiama automatiškai: atvežiama iš angaro į vietą, pakeliama į vertikalią padėtį, užpildoma kuru (žibalas) ir oksidatoriumi (skystas deguonis). Tuomet atliekami galutiniai patikrinimai ir raketa paleidžiama.

Sea Launch Vessels

Ruošiamas raketos startas

Nuo 1999 pirmojo sėkmingo starto iki paskutinio starto 2014, buvo įvykdyti 36 paleidimai. Į geostacionarines orbitas iškelti 32 sunkūs signalų perdavimo priėmimo palydovai retransliatoriai. 2007 sausio 25 dieną, paleidžiant Boeing pagamintą NSS-8 palydovą, dėl pašalinio daikto oksidatoriaus siurblyje, nustojo veikti pirmos pakopos varytuvas RD-171M ir raketa Zenit 3SL su 700 tonų žibalo bei skysto deguonies sprogo. Dėl pilnai automatizuoto raketos Zenit 3SL starto niekas nenukentėjo, pati Ocean Odyssey platforma buvo šiek tiek apgadinta.

Po 4 sekundžių nuo raketos Zenit 3SL su palydovu NSS-8 starto, sustojo pirmos pakopos varytuvas RD-171M

2009 metais, dėl įvairių priežasčių (3 avarijos bei 1 raketos sprogimas, mažas pelningumas, prastai apskaičuotos projekto investicijos) Sea Launch bankrutavo arba reorganizavosi. 95 % akcijų savininke tapo Rusijos RKK Energija. Likusius 2 % valdė Aker Solutions (buvusi Kvaerner Maritime) ir 3 % Boeing.

Paskutinis paleidimas iš Sea Launch platformos

2014 gegužės 26 dieną įvykdytas paskutinis raketos Zenit 3SL startas iš Sea Launch platformos Ocean Odyssey. Prie to svariai prisidėjo Rusija, 2014 metais aneksavusi Krymą ir sukėlusi karą Ukrainos rytuose. Ukrainos Južmaš nutraukė raketų Zenit 3SL gamybą. 2016 metais Boeing kompanija prisiteisė 322 mln USD kaip investicinę kompensaciją, o Rusija, papildomai skraidindama JAV astronautus į Tarptautinę Kosminę Stotį, tai kompensavo.

Jūrų kosmodromas 2018 metai

2018 balandžio 18 privati Rusijos bendrovė S7 Space užbaigė 160 mln USD vertės Jūrų uosto įsigijimo sandorį, kurio objektas buvo valdymo laivas ir Ocean Odyssey platforma su juose įrengta raketinio segmento įranga, kranto įranga baziniame Long Beach uoste ir prekinis Sea Launch ženklas. Tikėtasi atgaivinti sėkmingą verslą, tačiau 2017 metais situacija buvo stipriai pasikeitusi palyginus su 1995 metais dėl SpaceX įsiveržimo į kosminių paleidimų rinką. Ukrainoje gaminti raketą Zenit raketą buvo galima tik teoriškai: 70 % detalių gamino Rusija ir tik 30 % Ukraina. Apeiti Rusijai taikomas dėl sukelto Ukrainoje karo įvairias sankcijas pasirodė sudėtinga.

Sea Launch perspektyva

Perspektyvos yra prastos. 2019 kovo 21 dieną S7 nutraukė 12 raketų Zenit 3SL gamybos sandorį su Ukrainos Južmaš (30 mln USD liko Južmaš kaip sandorio garantas). 2019 lapkričio 9 dieną paviešinta informacija apie JAV Boeing ir Ukrainos Južmaš įrangos, reikalingos raketų Zenit 3SL paleidimui, demontavimą nuo platformos. 2020 metais Jūrų kosmodromo kompleksas perplukdytas į Rusiją. Naujoji laikina bazė bus Primorėje, Slavianskij laivų remonto uostas.

Paskutinė informacija yra įdomi: S7 ketina parduoti kompleksą Rosatom kompanijai, tačiau… bėdos yra rimtos. Raketos nėra, nėra funkcionuojančios raketos ir palydovų surinkimo bei testavimo infrastruktūros krante. Nuo Odyssey Ocean platformos ir valdymo laivo JAV Boeing ir Ukrainos Južmaš įranga, reikalinga raketos paruošimui, paleidimui ir valdymui, demontuota. Norint viską sutvarkyti ir Jūrų kosmodromą paversti funkcionaliu kosmodromu, tektų investuoti apie 1323 mln USD.

Istorijos pabaiga ?


Komentarai apie “Sea Launch kosmodromas”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *