5NM projektas arba sovietų ambicijos

5NM projektas

5NM projektas arba Sovietų Sąjungos programa parsigabenti gruntą iš Marso XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 1970 metų vasarą S.A. Lavočkino bandomasis konstravimų biuras išleido techninį pasiųlymą 5NM projektui, susijusiam su Marso paviršiaus mėginių pristatymu iš Marso į Žemę.

Marso grunto sumanymas

Sovietų politikai ir kosminės technikos konstruktoriai, suprasdami, kad greičiausiai nepasiseks jų pilotuojamai vieno kosmonauto išsilaipinimo Mėnulio paviršiuje anksčiau už NASA astronautus programai. Sumąstė, kad viena iš pagrindinių pilotuojamos Mėnulio tyrimų programos užduočių – Mėnulio grunto pristatymas į Žemę – gali būti atlikta automatiniais kosminiais aparatais.

Teko skubiai pertvarkyti automatinę kosminę stotį E – 8 – nusileidimo platformą, kuri dar 1968 metais į Mėnulį turėjo nugabenti mėnuleigį Lunachod-1. Mėnuleigis pirmiausia buvo kuriamas kosmonautui važiuoti Mėnulio paviršiumi, kai jis rinks Mėnulio grunto pavyzdžius arba važiuos prie šalia esančio atsarginio grįžimo į Žemę erdvėlaivio, jei sugestų pirmasis.

Ant nusileidimo platformos vietoje mėnuleigio turėjo būti pastatyta raketa, kuri vienu šūviu balistine trajektorija Mėnulio uolienų pavyzdžius, paimtus mechanine ranka su specialiu grąžtu, atgabentų į numatytą Sovietų Sąjungos teritorijos vietą. Toks kosminis aparatas vadinosi E – 8 – 5. Tai padaryti pasisekė tik iš šešto karto.

1970 rugsėjo 24 automatinės kosminės stoties Luna – 16 grįžimo į Žemę sterilioje hermetiškoje kapsulėje pristatė iš Vaisingumo jūros 101 gramą Mėnulio uolienų pavyzdžių. Nuo 1969 birželio 14 iki 1970 vasario 6 prarastos 5 Proton raketos ir 5 kosminiai aparatai E – 8 – 5.

Startai

Nr.Kosminis aparatasStartasPradėta skrieti aplink MėnulįNusileidimas MėnulyjeNusileidimo Mėnulyje koordinatėsStartas nuo Mėnulio paviršiausNusileidimas į ŽemęMėnulio uolienų masė
1E-8-5 Nr. 4021969-06-14  04:00:47
2E-8-5 Nr. 401    Luna-151969-07-13  02:54:421969-07-17       10:001969-07-21       15:52~ 170 šiaurės platumos, ~  600 rytų ilgumos
3E-8-5 Nr. 403 Kosmos-3001969-09-23  14:07:37
4E-8-5 Nr. 404 Kosmos-3051969-10-20  14:09:59
5E-8-5 Nr. 4051970-02-06  04:16:06
6E-8-5 Nr. 4061970-09-12  13:25:521970-09-16  23:42:101970-09-20  05:18:0000 41′ šiaurės platumos, 560 18   rytų ilgumos1970-09-21  07:43:211970-09-24101 g
7E-8-5 Nr. 407    Luna-181971-09-02  13:40:401971-09-071971-09-11  07:47:1730 34′ šiaurės platumos, 560 30   rytų ilgumos
8E-8-5 Nr. 408    Luna-201972-02-14  03:27:581972-02-181972-02-21  19:19:0930 32′ šiaurės platumos, 560 33   rytų ilgumos1972-02-22  22:58:001972-02-2555 g
9E-8-5M Nr. 410    Luna-231974-10-28  14:30:331974-11-021974-11-06120 41′ šiaurės platumos, 620 17   rytų ilgumos
10E-8-5M Nr. 4121975-10-16  14:04:56
11E-8-5M Nr. 413    Luna-241976-08-09  15:04:121976-08-141976-08-18  06:36:00120 45′ šiaurės platumos, 620 12   rytų ilgumos1976-08-19  05:25:001976-08-22170 g

Nesėkmių priežastys

E-8-5 Nr. 402 nepakilo į orbitą aplink Žemę dėl Proton greitintuvo valdymo sistemos gedimo.

E-8-5 Nr. 401 (Luna-15) tiksli nesėkmės priežastis nežinoma. Pirmasis nusileidimo etapas, veikiant didelės traukos varikliui, turėjo būti baigtas po 267 sekundžių nuo variklio darbo pradžios 1750 – 1850 metrų aukštyje. Tačiau signalas iš kosminio aparato Luna-15 dingo 237 – ąją nusileidimo sekundę 1969-07-21 18 valandą 50  minučių ir 40 sekundžių Maskvos laiku, kai kosminis aparatas buvo apytiksliai 5 km aukštyje. Pagal gaunamą telemetriją Luna15 borto sistemų parametrai signalo patekimo metu buvo normalūs. Galima avarijos priežastimi gali būti kosminio aparato smūgis į „kalną” (Termer kalnų grandinė). O tai įmanoma, jeigu padaryta klaida nustatant kosminio aparato padėtį. Tuo metu, kai atėjo komanda įjungti variklį, kosminis aparatas buvo nutolęs apytiksliai 15 km atstumu į šoną nuo apskaičiuoto maršruto.

E-8-5 Nr. 403 (Kosmos-300) pasiliko DŽP orbitoje dėl raketos Proton ketvirtosios pakopos (greitinančiojo bloko D) valdymo sistemos gedimo.

Kosminį aparatą E-8-5 Nr. 404 (Kosmos-305) raketa Proton-K (8K82K) sėkmingai iškėlė į tarpinę orbitą (apogėjus – 208 km, perigėjus – 182 km, kampas su ekvatoriaus plokštuma – 510 40′) aplink Žemę. Sugedus vienam radijo komplekso blokui, raketos galvos bloko (greitinantysis blokas D ir kosminis aparatas E-8-5 Nr. 404) orientacija, įjungiant antrą kartą greitinamojo bloko D variklį, buvo neteisinga. Atlikus pagreitinamąjį impulsą, kosminis aparatas ir greitinantysis blokas, užuot patekę į skrydžio į Mėnulį trajektoriją, pateko į tankius atmosferos sluoksnius virš Ramiojo vandenyno.

Proton-K

Proton-K (8K82K) turėjo pirmiausia į tarpinę DŽP orbitą iškelti kosminį aparatą E-8-5 Nr. 405. Tačiau paleidžiant antrosios pakopos variklius, sugedus slėgio indikatoriui vieno iš variklių degimo kameroje, buvo išsiųsta komanda juos visus išjungti ir kosminis aparatas į orbitą nepateko.

Apsvaiginti „didelės sėkmės”, kai per 8 metus buvo 11 kartų bandoma paleisti E – 8 – 5 ir E – 8 – 5M Mėnulio grunto paėmimo aparatus ir tik trys iš jų atliko užduotį – į Žemę atgabeno tik 326 gramus Mėnulio uolienų, nutarė „atsiskraidinti” ir Marso paviršiaus grunto pavyzdžių.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

58 − = 53
Powered by MathCaptcha