5NM projektas arba Sovietų Sąjungos programa parsigabenti gruntą iš Marso XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 1970 metų vasarą S.A. Lavočkino bandomasis konstravimų biuras išleido techninį pasiųlymą 5NM projektui, susijusiam su Marso paviršiaus mėginių pristatymu iš Marso į Žemę.
Marso grunto sumanymas
Sovietų politikai ir kosminės technikos konstruktoriai, suprasdami, kad greičiausiai nepasiseks jų pilotuojamai vieno kosmonauto išsilaipinimo Mėnulio paviršiuje anksčiau už NASA astronautus programai. Sumąstė, kad viena iš pagrindinių pilotuojamos Mėnulio tyrimų programos užduočių – Mėnulio grunto pristatymas į Žemę – gali būti atlikta automatiniais kosminiais aparatais.
Teko skubiai pertvarkyti automatinę kosminę stotį E – 8 – nusileidimo platformą, kuri dar 1968 metais į Mėnulį turėjo nugabenti mėnuleigį Lunachod-1. Mėnuleigis pirmiausia buvo kuriamas kosmonautui važiuoti Mėnulio paviršiumi, kai jis rinks Mėnulio grunto pavyzdžius arba važiuos prie šalia esančio atsarginio grįžimo į Žemę erdvėlaivio, jei sugestų pirmasis.
Ant nusileidimo platformos vietoje mėnuleigio turėjo būti pastatyta raketa, kuri vienu šūviu balistine trajektorija Mėnulio uolienų pavyzdžius, paimtus mechanine ranka su specialiu grąžtu, atgabentų į numatytą Sovietų Sąjungos teritorijos vietą. Toks kosminis aparatas vadinosi E – 8 – 5. Tai padaryti pasisekė tik iš šešto karto.
1970 rugsėjo 24 automatinės kosminės stoties Luna – 16 grįžimo į Žemę sterilioje hermetiškoje kapsulėje pristatė iš Vaisingumo jūros 101 gramą Mėnulio uolienų pavyzdžių. Nuo 1969 birželio 14 iki 1970 vasario 6 prarastos 5 Proton raketos ir 5 kosminiai aparatai E – 8 – 5.
Startai
| Nr. | Kosminis aparatas | Startas | Pradėta skrieti aplink Mėnulį | Nusileidimas Mėnulyje | Nusileidimo Mėnulyje koordinatės | Startas nuo Mėnulio paviršiaus | Nusileidimas į Žemę | Mėnulio uolienų masė |
| 1 | E-8-5 Nr. 402 | 1969-06-14 04:00:47 | – | – | – | – | – | – |
| 2 | E-8-5 Nr. 401 Luna-15 | 1969-07-13 02:54:42 | 1969-07-17 10:00 | 1969-07-21 15:52 | ~ 170 šiaurės platumos, ~ 600 rytų ilgumos | – | – | – |
| 3 | E-8-5 Nr. 403 Kosmos-300 | 1969-09-23 14:07:37 | – | – | – | – | – | – |
| 4 | E-8-5 Nr. 404 Kosmos-305 | 1969-10-20 14:09:59 | – | – | – | – | – | – |
| 5 | E-8-5 Nr. 405 | 1970-02-06 04:16:06 | – | – | – | – | – | – |
| 6 | E-8-5 Nr. 406 | 1970-09-12 13:25:52 | 1970-09-16 23:42:10 | 1970-09-20 05:18:00 | 00 41′ šiaurės platumos, 560 18‘ rytų ilgumos | 1970-09-21 07:43:21 | 1970-09-24 | 101 g |
| 7 | E-8-5 Nr. 407 Luna-18 | 1971-09-02 13:40:40 | 1971-09-07 | 1971-09-11 07:47:17 | 30 34′ šiaurės platumos, 560 30‘ rytų ilgumos | – | – | – |
| 8 | E-8-5 Nr. 408 Luna-20 | 1972-02-14 03:27:58 | 1972-02-18 | 1972-02-21 19:19:09 | 30 32′ šiaurės platumos, 560 33‘ rytų ilgumos | 1972-02-22 22:58:00 | 1972-02-25 | 55 g |
| 9 | E-8-5M Nr. 410 Luna-23 | 1974-10-28 14:30:33 | 1974-11-02 | 1974-11-06 | 120 41′ šiaurės platumos, 620 17‘ rytų ilgumos | – | – | – |
| 10 | E-8-5M Nr. 412 | 1975-10-16 14:04:56 | – | – | – | – | – | – |
| 11 | E-8-5M Nr. 413 Luna-24 | 1976-08-09 15:04:12 | 1976-08-14 | 1976-08-18 06:36:00 | 120 45′ šiaurės platumos, 620 12‘ rytų ilgumos | 1976-08-19 05:25:00 | 1976-08-22 | 170 g |
Nesėkmių priežastys
E-8-5 Nr. 402 nepakilo į orbitą aplink Žemę dėl Proton greitintuvo valdymo sistemos gedimo.
E-8-5 Nr. 401 (Luna-15) tiksli nesėkmės priežastis nežinoma. Pirmasis nusileidimo etapas, veikiant didelės traukos varikliui, turėjo būti baigtas po 267 sekundžių nuo variklio darbo pradžios 1750 – 1850 metrų aukštyje. Tačiau signalas iš kosminio aparato Luna-15 dingo 237 – ąją nusileidimo sekundę 1969-07-21 18 valandą 50 minučių ir 40 sekundžių Maskvos laiku, kai kosminis aparatas buvo apytiksliai 5 km aukštyje. Pagal gaunamą telemetriją Luna15 borto sistemų parametrai signalo patekimo metu buvo normalūs. Galima avarijos priežastimi gali būti kosminio aparato smūgis į „kalną” (Termer kalnų grandinė). O tai įmanoma, jeigu padaryta klaida nustatant kosminio aparato padėtį. Tuo metu, kai atėjo komanda įjungti variklį, kosminis aparatas buvo nutolęs apytiksliai 15 km atstumu į šoną nuo apskaičiuoto maršruto.
E-8-5 Nr. 403 (Kosmos-300) pasiliko DŽP orbitoje dėl raketos Proton ketvirtosios pakopos (greitinančiojo bloko D) valdymo sistemos gedimo.
Kosminį aparatą E-8-5 Nr. 404 (Kosmos-305) raketa Proton-K (8K82K) sėkmingai iškėlė į tarpinę orbitą (apogėjus – 208 km, perigėjus – 182 km, kampas su ekvatoriaus plokštuma – 510 40′) aplink Žemę. Sugedus vienam radijo komplekso blokui, raketos galvos bloko (greitinantysis blokas D ir kosminis aparatas E-8-5 Nr. 404) orientacija, įjungiant antrą kartą greitinamojo bloko D variklį, buvo neteisinga. Atlikus pagreitinamąjį impulsą, kosminis aparatas ir greitinantysis blokas, užuot patekę į skrydžio į Mėnulį trajektoriją, pateko į tankius atmosferos sluoksnius virš Ramiojo vandenyno.
Proton-K
Proton-K (8K82K) turėjo pirmiausia į tarpinę DŽP orbitą iškelti kosminį aparatą E-8-5 Nr. 405. Tačiau paleidžiant antrosios pakopos variklius, sugedus slėgio indikatoriui vieno iš variklių degimo kameroje, buvo išsiųsta komanda juos visus išjungti ir kosminis aparatas į orbitą nepateko.
Apsvaiginti „didelės sėkmės”, kai per 8 metus buvo 11 kartų bandoma paleisti E – 8 – 5 ir E – 8 – 5M Mėnulio grunto paėmimo aparatus ir tik trys iš jų atliko užduotį – į Žemę atgabeno tik 326 gramus Mėnulio uolienų, nutarė „atsiskraidinti” ir Marso paviršiaus grunto pavyzdžių.