Kinų Shenzhou (Šenžu – Stebuklinga laivė 7,84 t o2,8×9,25 m, 14 m3 1,5 kW) kopijuota nuo Sojuz, bet yra didesnis ir modernizuotas erdvėlaivis 3 žmonėms. Šenžulaivė yra Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos (China National Space Administration – CNSA) pasididžiavimas ir Kinijos ambicijų kosmoso srityje simbolis. Shenzhou yra „Dangiškoji upė“ (iš kinų kalbos) arba Paukščių Takas.
Klasikinė Šenžulaivė, orbitinis modulis pavaizduotas be Saulės baterijų plokščių
Jį sudaro 3 moduliai – orbitinis Gindao cang (1,5 t o2,25×2,8 m 8 m3, 16×5 N varytuviukų, 2 Saulės skydai 12.24 m2, 1.2 kWh), grįžimo Fanhui cang (3,24 t, o2,5×2,52 m, 6 m3, 8×150 N varytuviukų 2 Ssk) ir tarnybinis Tuidžin (3 t, o2,5×2,94 m, vakuuminis varytuvas 1×10 kN, 16×5 N + 8×150 N, 2 Saulės skydai 24.48 m2, 2.4 kWh).
Kinijos Šenžulaivės konstruktoriai: Qi Faren (kairėje) ir Zhou Jianping
Konstruoti pradėjo Qi Fažen (Qi Faren). Jis konstravo Shenzhou 1 – Shenzhou 5 erdvėlaivius. Lyginant su Sojuz, Shenzhou yra didesnio tūrio, o orbitinio modulio autonomiškumas ilgesnis. Konstarvimą dabar tęsia Čžou Czianpin (Zhou Jianping) – dabartinis Kinijos pilotuojamos kosminės inžinerijos programos vyriausiasis konstruktorius.
Pagaminti jau 22 erdvėlaiviai, apturėję lėkių praktiką (įdomesni):
1999 metais Š-1 lėkė 14 orbitų per 21 val be įgulos;
2003-ais Š-5 14 orb 21 val su pirmu taikunautu Yang LiWei;
2005-ais Š-6 77 orb per 5 paras su Fei Lunlong ir Nie bei Hai Čeng;
2013-ais Š-10 229 orb 14 parų su 3 taikunautais;
2024-ais Š-18 3041 orb 579 paras;
2025-ais Š-20 nulėkdino taikunautus į Tiangun per 5 val, bet nukentėjo nuo šiukšlių.
Per 30 metų Šenžoulaivė kūrime ir veikloje dalyvavo 34 tūkst mokslinių bei gamybinių įstaigų.
Shenzhou 22 artėja prie Kinijos kosminės stoties
Lapkričio 25-ją iš Ciunciuan kosmodromo startūnas Čančžen (480 t 58 m) išlėkdino be įgulos Šenžou-22. Erdvėlaivis lapkričio 26 prisišvartavo prie Kinijos kosminės stoties išvengusi šiukšlių.