Tarpplanetiniai pasiuntiniai

Virselis

Tarplanetiniai pasiuntiniai yra žmonijos sukurti ir paleisti įvairiausi tyrikliai

Per kelis dešimtmečius žmonija vis išsamiau tiria Saulę ir planetas astronautinėmis priemonėmis, rengdama robotizuotus erdvėlaivius link įvairių kosminių objektų. Voyager‘ai ir Pioneer‘ai jau pralėkė visų planetų orbitas bei nutolo per 20 Tm link J. H. Oorto (1900-92) hipotetiškai atrasto debesies su milijardais kometoidų.

Oort debesis

pasiuntiniai Voyager_1_Goes_Interstellar

Oorto debesis – trilijonai ledinių kosmoso objektų (mažesnių nei 100 km), būsimų kometų, gal ir nykštukinių planetų kaip Sedna (atrasta 2005-ais 11,4 tūkst metų periodo orbitoje). Sferoido pavidalo debesis užima 300 Tm – 30 Pm erdvę (2-200 tūkst AV) Saulės sistemos pakrašty – erdvėlaivis Voyager gal pasieks po 300 metų. Šiemet iš ten lekia pernai pastebėta 6-15 km didumo kometa C/2023 AS, priartėsianti 2024-jų spalį iki Žemės per 70 Mm .

pasiuntiniai voyager

Voyager – Saulės sistemos ribą pasieks po 300 metų. NASA vizualizacija

Reikšmingiausia Saulės sistemos pažinimo pažanga vyko 1969-72 metais, kai NASA erdvėlaiviais Apollo (45 t) pasiuntė kelias astronautų ekspedicijas į Mėnulį. Tada pirmieji žmonės netarpiškai tyrė kito visatos objekto kelias vietoves, netgi važinėdami mėnuleigiais ir pargabeno apie 300 kg mėnulienos.

Per pastaruosius dešimtmečius marsaeigiais ir marsasparniu bei orbitiniais erdvėlaiviais intensyviai tiriama planeta Marsas, bet žmonių ekspedicijos dar tik ruošiamos. Paminėtini ir astroskopai Webb, Hubble, Chandra ir kiti – astronominės observatorijos, pasiųstos į orbitas bei Lagranžo erdves, kur nėra nei atmosferinių, nei šiluminių trikdžių. Sėkmingai įvykdžius Cassini su Huygens, Rosetta su Philae ir kt robotizuotas misijas, analogiškai tyrinėja Jupiterį bei jo mėnulius (atrandant naujų) erdvėlaivis Juno; Saulę ir Merkurijų bei Venerą – erdvėlaivis Parker. Astronautinių lėkių sėkmę lemia laiko ir erdvės dydžių matavimo tikslumas.

Laikas ir erdvė

Pasak VLE.lt: laikas yra tikrovės matmuo, apibūdinantis įvykių seką ir žmonių suvokiamas kaip praeitis, dabartis bei ateitis. Nuo 1967-jų pagrindinis laiko matavimo vienetas sekundė atitinka 9192531770 virpesių cezio atome trukmę. Atominiai laikmačiai teikia 1 s per 300 mln metų paklaidos tikslumą, o naujesni su stronciu žada 1s/430 trln metų. Globalinė padėčių kontrolės sistema GPS naudoja US Naval Observatory atominę laiko skalę.

Pasak VLE.lt: erdvė – tikrovės suvokimo matmuo, materijos būsenos forma, teikianti artumo ir tolumo santykius. Erdvėlaikis – keturmatė daugdara, kurios trys matmenys yra erdvės, ketvirtas – laiko. Reliatyvus laiko sulėtėjimas gali būti erdvėlaiviams ypač greitai judant viens kito atžvilgiu ar vienam jų pakliuvus į labai stiprios gravitacijos lauką.

Sukurta NICER/SEXTANT (Neutron star Interior Composition ExploreR/Station Explorer for X-ray Timing and Navigation Technology) navigacinė sistema pagal pulsarus teikia 5-10 km erdvinį tikslumą.

New Horizons

New Horizons

New Horizons prie Plutono ir Charono.

Pasiuntinys į Saulės sistemos pakraštį New Horizons (0,48 t 2,2×2,7×3,2 m 245 W) pajudėjo 2006 metais, startūnu Atlas-5 įgreitinus jį 16,2 km/s link Jupiterio. Pakeliui pralėkdamas asteroidą 132524 APL išbandė tyrimo aparatus, tarp kurių turi simboliškų daiktų – memorialinę C. Tombaugh (Plutono atradėjo) kapsulę, dvi Mariland ir Floridos valstijų monetas (25 ct).

2007-ais jau pralėkė Jupiterį 2,3 Gm atstumu, atliko 700 stebėjimų ir gravitaciškai pasigreitino iki 20 km/s. 2010-ais stebėjo Neptūno mėnulį Tritoną (o2,7 Mm 354 Mm orb).

Tik 2015-ais 4,7 Tm tolumoj priartėjo prie Plutono (o2,39 Mm 4,4-7,37 Tm orb) bei atsiuntė 400 stebėjimų duomenis. Patikslino Plutoną su Charonu orbituojant aplink bendrą baricentrą 6,4 parų periodu, „žvelgdami“ viens į kitą tomis pačiomis pusėmis. Dar po metų fotografavo plutoidą Araun (o127-186 km 5,2-6,6 Tm orbitos) iš 111 Mm atstumo. 2019-ais – koiperoidą Ultima Tulę (Arrokot) – dvigubą objektą (22x20x7 km ir 14x14x10 km) iš 3,5 Mm.

Pasiuntiniai Arrokoth

Koperoidas Arrakot pozuoja New Horizons kameroms

Kinijos ir Indijos tyrikliai

2023 rugsėjo 21 Indijos pasiuntinys Čandrajan (2,15 t) ir tyriklis Vikram (1,75 t) su mėnuleigiu Pragian (26 kg) tupė Mėnulio šiaurės poliun. Ten šaltis -248 0C arba ~ 25 K, o nusileidimą stebėjo 8 mln žmonių. $25 mln kainuojantį Čandrajan įgreitino 3-pakopis startūnas GSLV MkIII (640 t 43,4 m aukščio).

Kinijos Čanje-6 (8,6 t) nutūpė Mėnulyje 2024 birželio 1, išridino „zuikį“ Juitu, prigręžiojo grunto ėminių. Birželio 3 pakildino erdvėlaiviuką, kuris 25 dieną atgabenoŽemėn 1,7 kg mėnulienos.

Kitas pasiuntinys Tianven-2 (5 t) dar 2021-ais nulėkdino į Marsą važiuoklį Čžužun-Zhurong (240 kg) su žvalgančiu iki 100 m gylyn radaru ir SVOM (Space Variable Objects Monitor) kintamų objektų tyrikliu. Per 2 metus veiklos Čžužun nuriedėjo 1,2 km ir atsiuntė 560 Gb duomenų.

Naujausi tyrikliai

Naujausias pasiuntinys JUICE (JUpiter ICy moons Explorer – 5,5 t 850 W 420 N ir 8×22 N) jau greitinasi ties Venera. Po to nulėks iki Jupiterio ir praskaidrins žinias apie poplutinius vandenynus jo mėnuliuose. Patobulinti tyrimo prietaisai MAJIS (Moons And Jupiter Imaging Spectrometer), GALA (GAnimede Laser Altimeter), RIME (Radar for Icy Moons Exploration), PEP (Particle Environment Package) teikia lig šiol neturėtų galimybių. Prietaisai yra apsaugoti 9 mm storio antiradiaciniu skliautu.

Dar konkretesniems tyrimams ruošiasi Europa Clipper (6 t $5 mlrd), Dragonflyer bei kt. Clipper ypač pasižymės šiluminiais, magnetiniais, cheminiais matuokliais, spektrometrais ir duomenų perdavimo sistema. 2030 metais pasieks Jupiterį, aplėks jį 50 kartų, priartėdamas prie mėnulio Europa iki 25 km.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *