Kinija paruošė savą startūno 1-os pakopos tupdymą jos atnaujinimui ir kartotinam naudojimui bei 2026 liepos 10 sėkmingai pagavo šią raketos dalį įrenginiu Sanpin plūdure Linchančže už 430 km nuo startvietės Hainan saloje. Angliškai pavadintą Giant Net at Sea tupdyklą sudaro 144 m ilgio plūduras su 44x44x44 m kubo kraštinių metaliniu įrenginiu, keturiais skersiniais lynais pagaunančiu vertikaliai besileidžiančią pakopą už specialių kablių.
Tupdymo eksperimentui iš Hainan kosmodromo startavo Long March 10B (Čančžen o5x63 m 760 t 8,9 MN), kurio 1-ji pakopa po 6 min jau pradėta tupdyti varytuvo stabdymu, ir po 11 minučių „sugauta“ Sanpin įrenginiu, reguliuojančiu procesą lidarais bei saugančiu pakopą nuo virtimo. Sėkmingu tupdymu, vadovaujant China Aerospace Science and Technology korporacijai, Kinija tapo antraja šalimi, įtvirtinusia raketinių startūnų kartotino panaudojimo galimybes.
Mercator Inst duomenimis Čančžen startai kainuoja brangiau nei Falcon-9 – gal $21 tūkst už kg – tačiau kinai žada konkuruoti. Jų įmonės Galactic Energy, Deep Blue Aerospace sukūrė ir bando nevienkartinius startūnus Kinetica2 (12 t krovumo), Pallas1 (5 t krovumo).
Iš Venčan startvietės Long March 5Y14 netrukus lėkdins Čanje-7 su orbitantu, tupdikliu, važiuokliu ir dronu į Mėnulį Eitken vietovėn. Paieškoję vandens ledo telkinių, tūps paviršiun ir tyrinės.
Beje, Pekino technologijos institutas baiginėja Fuyan Project radiolokacinį tinklą China Compound Eye astronautiniam skenavimui iki 150 Gm nuotoliais. 25 radarai su 100 antenų 20 ha plote iš Junjan regiono stebės asteroidus, ypač grėsmingus Žemei. Pernai startavęs erdvėlaivis Tianven-2 (2,1 t 17 m2 Saulės skydų) šiom dienom priartėjo prie mažo asteroido 2016 HO3. Jo dydis o18 m, lyg Žemės kvazimėnulis. Erdvėlaivis atsiuntė vaizdų iš 20 km artumo ir tūps paimti grunto. Mėginius atgabens Žemėn ir numes kapsulę 2027 balandžio 24, o pats lėks link kometos 311P/Panstars. Ji astroskopo Hubble duomenimis apsisuka apie ašį per 27,9 min.