„Vikram-I“ sekmė

Vikram-1 maketas

„Vikram-I“ – 1,7 m skersmens ir 22 m aukščio mažųjų palydovų iškėlimo startūnas, sukurtas Indijos kosmoso startuolio „Skyroot Aerospace“. 2026 m. liepos 18 d. 12:05:30 val. jis pakilo iš ISRO Satisho Dhawano kosmoso centro (SDSC) ir per 16 minučių pasiekė tikslinę 450 km aukščio orbitą. Šis paleidimas yra istorinis – tai pirmasis atvejis, kai privati Indijos įmonė iš šalies teritorijos sėkmingai iškėlė satus į žemąją Žemės orbitą (LEO). Raketai „Vikram“ vardas suteiktas pagerbiant Indijos kosmoso programos pradininką Vikramą Sarabhai.

Vikram-1 Skyroot

„Vikram-I“ paruoštas startui ir pakilimo momentas. R. Satish Babu/AFP per Getty Images nuotrauka

Dar 2020 m. Indijos vyriausybė paskelbė kosmoso sektoriaus reformas ir leido privačiam verslui įsitraukti į kosminę veiklą. Naujoji Indijos kosmoso politika paspartino startuolių, kuriančių startūnus, satus ir kosmines taikomąsias programas, augimą. Šis paleidimas pavertė „Skyroot Aerospace“ pirmąja privačia įmone, sėkmingai išvedusia satus į orbitą iš Indijos teritorijos, be to, tai pavyko padaryti jau iš pirmojo bandymo. „Vikram-I“ orbita pasidalijo keli naudingieji kroviniai, iš kurių du palydovai – „SCOPE“ ir „Grahaa“ – buvo sėkmingai išvesti į savarankiškas orbitas.

Eksperimentai viršutinėje pakopoje

Likusieji trys eksperimentiniai moduliai neatsiskyrė nuo ketvirtosios startūno pakopos ir liko veikti ant jos korpuso. „SOLARAS S3“ – Vokietijos kosmoso technologijų eksperimentas, skirtas išbandyti naujos kartos, itin efektyvius bei lanksčius saulės elementus realioje kosmoso aplinkoje (vakuume, esant dideliems temperatūrų svyravimams ir radiacijai), kad juos būtų galima pritaikyti ateities palydovuose. „DCUBED“ – kitos Vokietijos kompanijos, besispecializuojančios palydovų mechanizmų (tokių kaip išsiskleidžiančios antenos, saulės panelės ar kietojo kūno paleidikliai) gamyboje, projektas. Šioje misijoje jie testavo savo sukurtą nanomechanizmą, tikrindami, ar jis patikimai suveikia ir išsiskleidžia kosminėje erdvėje.

„Cosmoserve“ – Indijos technologijų modulis, skirtas programinės įrangos bei jutiklių testavimui. Kosminėje erdvėje tikrinamas šio modulio atsparumas mikrogravitacijai bei radiacijai, taip renkant vertingus duomenis būsimiems komerciniams projektams.

Startūno sandara

„Skyroot Aerospace“ dar 2022 m. lapkričio 18 d. iš Šriharikotos atliko sėkmingą bandomąjį „Vikram-S“ suborbitinį paleidimą. Vėliau sukonstruota „Vikram-I“ tapo keturių pakopų startūnu, turinčiu tris kietojo kuro pakopas (su „Kalam“ serijos varytuvais) ir vieną skystojo kuro pakopą. Pirmosios pakopos varytuvo „Kalam-1200“ maksimali stūmos jėga siekia 1000 kN, antrosios „Kalam-250“ – 250 kN, o trečiosios „Kalam-100“ – 100 kN.

Ketvirtojoje pakopoje sumontuoti keturi 3D būdu atspausti „Raman-I“ varytuvai, kurių kiekvieno stūmos jėga siekia 3,4 kN, o naudojama kuro pora – diazoto tetroksidas ir monometilhidrazinas (N2O4 / MMH). Šiuos varytuvus orbitoje galima paleisti iš naujo kelis kartus, o tai leidžia tos pačios misijos metu iškelti skirtingus palydovus į skirtingo aukščio ar posvyrio orbitas.

Valstybinė parama ir reguliavimas

Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) ir „IN-SPACe“ (Indian National Space Promotion and Authorisation Centre) suteikė visapusišką pagalbą bei techninę paramą šiam projektui. ISRO atvėrė duris savo kietojo kuro varytuvų liejimo ir statinių bandymų įrenginiams SDSC centre, Šriharikotoje.

Vikram static_test_of_KALAM_1200

Varytuvo Kalam 1200 testavimas.

„Vikram-I“ viršutinėje pakopoje naudojamas skystojo kuro varytuvas „Raman-I“ taip pat buvo testuojamas LPSC bandymų centre. Priešpaleidimo operacijų metu valstybinės institucijos asistavo ruošiant startūno pakopas, tvarkant medžiagas, transportuojant komponentus į aikštelę, atliekant trajektorijos analizę bei surenkant „Vikram-I“ pirmojoje paleidimo aikštelėje. Be to, ISRO saugos komanda 24 valandas per parą užtikrino saugias „Skyroot“ inžinierių darbo sąlygas kosmoso centre.

„IN-SPACe“, šalies kosminės veiklos reguliavimo ir skatinimo agentūra, atliko itin svarbų vaidmenį sukuriant sklandų mechanizmą, leidžiantį nevyriausybinėms organizacijoms naudotis valstybine ISRO infrastruktūra, taip pat teikiant reikiamas technines konsultacijas, misijos parengties vertinimus bei galutinius leidimus paleidimui.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 17 = 21
Powered by MathCaptcha