Vyriausias teleskopas Hablas jau 35 metus teleskopas džiugina astronomus ir visus mokslininkus nuostabiais Visatos vaizdais bei naujomis žiniomis apie galaktikas, žvaigždes, juodasias skyles bei gausybę tolimos gamtos reiškinių.
Hablo teleskopas pirmą kartą regimos šviesos diapazone užfiksavo egzoplanetą Fomalhaut b Pietų Žuvies žvaigždyne. NASA nuotrauka
Hablo veiklos ilgaamžiškumui labiausiai nusipelnė astronautas John Grunsfeld (g 1966-ais Čikagoj) bent 58 val per 8 „išėjimus“ dirbęs atvirame kosmose, taisant bei tobulinant optiką ir daugelį prietaisų, ypač giroskopų. Būtent giroskopinė sistema įgalina astroskopą nutaikyti į parinktą objektą 150 miliarksekundžių (1/3600000 kampinio laipsnio) tikslumu. Sistema sudaryta iš 6 giroskopų, besisukančių net 19200 aps/min greičiais, tad gan intensyviai dylančių. 2009-ais J. Grunsfeld pakeitė juos naujais, o vėliau įsigudrinta apsieiti vienu giroskopu (kitus laikant rezerve). Nutaikymui ir nulaikymui talkina 2 reakciniai smagračiai bei Fine Guidance Sensors – 3 kreiptuvai (230 kg o1x2,6 m didumo 69 kvadratinių arkminučių aprėpties). Hablą konstravo Marshall Space Flight Center (Redstone, Alabama), aparatūrą – Goddard centras, korpusą – Lockheed. Veiklai vadovauja J. Hopkins universiteto iš Marylando „Space Telescope Science Institute” 8 operatorių komanda, vadovaujama Pat Crouse. Jiems talkina paraiškų tvarkytoja Bethany Downer ir astronomai Ch. Evans, P. Sonnentrucker ir L. Christensen.
John Grunsfeld
2002 kovą J. Grunsfeld 2002 metais Columbia misijoje dirbo atvirame kosmose. NASA nuotrauka
J. Grunsfeld yra dar fizikos daktaras, astronomas ir alpinistas, 6 kartus lėkęs šatlais (misijos STS-125, STS-109, STS-103, STS-81, STS-67, STS-400, trys jų į Hablo astroskopą), pastarąjį pavadinęs „Energizer bunny of spacecraft“. 2015-ais pagerbtas į Astronaut Hall of Fame. 2020 metais parašė knygą „Expanding Universe, the Hubble Space Telescope“ apie milijonus stebėjimų (vidutiniškai po 150 kasdien), 21 tūkst mokslinių straipsnių bei veikalus, pvz „Reshaping Our Cosmic View“ (G. Duchene).
2017 balandžio 7 Hablo termometras matavo mūsų Paukščių Tako Sgr A juodosios skylės temperatūrą 14 GK. Didžiausios ir masyviausios tarp stebėtų juodųjų skylių TON 618 bei Phoenix A yra trilijonus kartų stambesnės ir dar karštesnės. Tuo tarpu didžiausia žvaigždė VY Canis Majoris – tik maždaug 10 tūkstančių kartų didesnio diametro nei Saulė; kintamoji raudonoji hypermilžinė UY Scuti – ~ 1708 kart didesnė nei Saulė, ateityje virs supernova.
Didžiausia juodoji skylė Tonantzintla 618 yra bene 60 mlrd masyvesnė nei Saulė
Didžiausios žinomos žvaigždės yra VY Canis Majoris ir UY Scuti