Raketos, startai, ISRO, JAXA – 2017 metais pasaulinėje paleidimų į kosmosą rinkoje įvyko pasikeitimų: Rusija nukrito į antrą vietą, atsirado keli nauji žaidėjai. Paskutinis tekstas buvo publikuotas vasario 13 dieną.
Raketos ir startai
Valstybė | Raketa | Operatorius | Starto kaina, mln USD | Krovinys į LEO, kg | 1 kg kaina/USD | Startų skaičius |
Kinija | Long March 2D | PLAC/CGWIC | 30 | 3500 | 8571 | 18/2 |
Kinija | Long March 3A | 70 | 8500 | 8235 | ||
EU | Vega | Arianespace | 37 | 1963 | 18849 | 9/0 |
EU | Ariane 5 | 178 | 21000 | 8476 | ||
EU | Soyuz 2 | 80 | 4850 | 16495 | ||
Indija | PSLV | ISRO/Antrix | 21-31 | 3250 | 6462-9538 | 5/1 |
Indija | GSLV | 47 | 5000 | 9400 | ||
Japonija | Epsilon | JAXA | 39 | 700-1200 | 55714-32500 | 7/1 |
Japonija | H-IIA/B | MHILS | 90-112,5 | 10000-16500 | 9000-6818 | |
Rusija | Proton M | VKS/Roscosmos/ILS | 65 | 23000 | 2826 | 21/1 |
Rusija | Rockot | VKS/Eurockot | 41,8 | 1820-2150 | 22976-19442 | |
Rusija | Dnepr | ISC Kosmotros | 29 | 3200 | 9063 | |
JAV | Falcon 9 | Space X | 61,2 | 22800 | 2684 | 29/0 |
JAV | Atlas V | ULA/LMCLS | 137-179 | 8123-18814 | 16866-9514 | |
JAV | Delta IV | ULA | 164-400 | 9240-28790 | 17410-13894 | |
JAV | Minotaur-C | Orbital ATK | 40-50 | 1278-1458 | 31299-34294 | |
JAV | Antares | 80-85 | 6200-6600 | 12903-12879 | ||
JAV | Pegasus XL | 40 | 450 | 88889 |
Paaiškinimai:
Valstybė arba valstybių grupė. Į valstybių grupę patenka EU – Europos Sąjunga, kurios kosminę veiklą koordinuoja Europos Kosmoso Agentūra. Operatorius: PLAC/CGWIC – People’s Liberation Army of China/China Great Wall Industry Corporation; ISRO – Indian Space Research Organization; JAXA – Japan Aerospace Exploration Agency, MHILS – Mitsubishi Heavy Industries Launch Services; ILS – International Launch Services; ULA/LMCLS – United Launch Alliance/Lockheed Martin Commercial Launch Services.
Krovinys į LEO – kokios masės krovinys (kg) iškeliamas į žemą orbitą apie Žemę (LEO). Orbitos aukštis yra 200-2000 km.
Startų skaičius: sėkmingi/nesėkmingi. Nesėkmingas naudingo krovinio iškėlimas į numatytą orbitą laikomas tuomet, kai palydovas nepasiekia apskaičiuotos orbitos.
Valstybės ir startai
Pagal valstybes 2017 metų startai: JAV – 28/0; Rusija – 20/1; EU – 18/2; Japonija – 9/0; Indija – 7/0; Ukraina – 5/1; Naujoji Zelandija – 2/0. Po kelis startus atliko Izraelis ir Iranas. Imant visus startus, tai 2017 metai buvo gausūs startais: 91 startas, 83 sėkmingi, 6 nesėkmingi ir 2 dalinai sėkmingi. Tik JAV ir Europos Sąjungos visi raketų startai buvo sėkmingi, leidžiant kitų šalių – Kinijos, Rusijos, Indijos, Japonijos ir Naujosios Zelandijos – raketas buvo ir nesėkmingų startų. Neaiškus yra vienos raketos startas (sėkmingas ar nesėkmingas): Irano raketa Simorgh paleista iš Semnan kosmodromo 2017 metų liepos 27 dieną. Palyginimui: 2014 metais buvo atlikti 92 startai.
Pirmauja JAV, antrą vietą išlaiko Rusija, ją 2018 siekia aplenkti Kinija
2017 metais kosmoso rinkoje varžosi 7 šalys (ar šalių grupė Europos Sąjunga) ir 8 skirtingų valstybių kosmodromai. Išskirtinė yra kompanijos Space X padėtis su Falcon 9 raketa. Būtent dėl šios priežasties JAV yra paleidimų į kosmosą lyderiai. Ir būtent Space X pradėtas raketų pirmosios pakopos panaudojimas antrą kartą, leidžia šiai kompanijai užsitikrinti stabilius paleidimo kontraktus ateityje.
Išskirti reikia 4 valstybes ar grupes: JAV, Rusiją, Europos Sąjungą ir Kiniją. Šių valstybių bendras paleidimų skaičius sudaro 85 % nuo visų startų. Iš esmės konkurencija vyksta tarp JAV, Kinijos ir Europos Sąjungos dėl kosmoso rinkos. Rusija kaip pasaulinis žaidėjas gali iškristi iš žaidimo, nes jau daug metų negali pasiūlyti naujų raketų. Jei skaičiuosime visus startus – komercinius ir valstybinius (vyriausybiniai, kariniai ir t.t.) 2017 metais pirmą kartą po daugybės metų Rusiją pralenkė JAV ir Kinija.
Raketų šeimos
2017 metais pasaulinėje kosmoso rinkoje buvo 17 skirtingų raketų, o pridėjus skirtingas šių raketų versijas – gausime 37 raketas, galinčias iškelti įvairių masių palydovus. Konkurencija yra didžiulė.
Raketų startai 2017 metais
Kosmodromai
2017 metais įvairių raketų startai buvo atliekami iš 17 kosmodromų, priklausančių valstybėms ar valstybių grupėms.
Rusija turi 2 savo kosmodromus ir vieną – Baikonur – nuomoja iš Kazachstano, metinė nuomos kaina siekia 115 mln USD. Vostochny kosmodromas, labai išgarsintas ilgomis statybomis, kol kas funkcionuoja prastai – 1 nesėkmingas startas 2017 metais.
JAV, turinčios 4 kosmodromus – Cape Canaveral, Kennedy, Vandenberg, MARS – pirmauja ir pagal startų skaičių ir pagal sėkmingų startų skaičių. Be šių veikiančių kosmodromų yra statomi dar keli. Vieną iš starto aikštelių stato Space X kompanija.
Kinija veržiasi į lyderius išplėtusi veikiančių kosmodromų – Jiuquan, Wenchang, Xichang, Taiyuan – skaičių iki 4.
Kosmodromas | Valstybė | Startų skaičius | Nesėkmingų startų skaičius |
Baikonur | Kazachstanas | 13 | 1 |
Cape Canaveral | JAV | 7 | 0 |
Jiuquan | Kinija | 6 | 0 |
Kennedy | JAV | 12 | 0 |
Kourou | Prancūzija | 11 | 0 |
Mahia | Naujoji Zelandija | 1 | 1 |
MARS | JAV | 1 | 0 |
Plesetsk | Rusija | 5 | 0 |
Satish Dhawan | Indija | 5 | 1 |
Semnan | Iranas | 1 | 1 |
Taiyuan | Kinija | 2 | 0 |
Tanegashima | Japonija | 6 | 0 |
Uchinoura | Japonija | 1 | 1 |
Vandenberg | JAV | 9 | 0 |
Vostochny | Rusija | 1 | 1 |
Wenchang | Kinija | 2 | 1 |
Xichang | Kinija | 8 | 1 |
Viso: | 91 | 8 |
Atskirai minėti reikia Naujosio Zelandijos įsiveržimą į kosmoso rinką, kai 2017 metais iš Mahia kosmoso starto aikštelės atliktas kompanijos RocketLab pirmasis raketos Electron startas. Kai kurios raketos Electron variklio Rutherford dalys atspausdintos 3D spausdintuvu iš titano ir kitų metalų.