Erdvėlaiviai – langai ir langinės

erdvėlaiviai Crew-Draco-Demo-2

Visi pilotuojami erdvėlaiviai turi skaidrius langus, kurių reikia navigacijai, stebėjimams ir fotografavimui.

erdvėlaivis Vostok kapsule

Erdėlaivis Vostok, kuriuo J. Gagarin pirmasis apskriejo aplink Žemę

Pirmieji erdvėlaiviai

Jau J. Gagarin Vostok‘e buvo du langai, erdvėlaviai Gemini turėjo trapecinės formos langus, o Apollo erdvėlaviai jų turėjo net 5. TKS modulis Cupola (1,8 t o3x1,5 m) turi 6 šoninius ir 1 centrinį langus, visus su langinėmis, uždaromomis rankiniu būdu ar automatiškai. Saugo nuo nuo Saulės kaitinimo ir nuo kosminių, ypač meteoritinių, dalelių bei varytuvinių išmetalų taršos.

erdvėlaivis Gemini-5 Conrad

Charles Conrad Gemini 5 misijoje

Apollo erdvėlaiviai turėjo keturkampių ir net trikampių langų. Komandinis modulis – 2 šoninius, 2 didesnius žvalgymo ir vieną liuko; Mėnulio modulis – 2 trikampius 62x70x60 cm ir vieną stačiakampį 33×13 cm. Langų paketus sudarė bent vienas storesnis stiklas 15-20 mm iš silikono ar Vicor 7913, ar Chemron 0312 (vidinis) ir 2 plonesni 5 mm su magnio fluorido ar ECC (Electrical Conductive Coating) šildančia danga.

erdvėlaviai Apollo_CSM-1

Apollo erdvėlaivio techninis (service) ir komandinis (command) moduliai (CSM) orbituoja apie Mėnulį

Ne erdvėlaviai, bet su langais

Cupola pagamino italų įmonė Thales Alenia Spazio (modulio nuosavybės teisę dar 2005 perdavusi NASA): langai iš skaidrumu pasižyminčio tirpinto kvarco (du vidiniai stiklai po 25 mm storio, kraštiniai – kiek plonesni; o tarpai užpildyti azotu), įtaisant į Al2219 apkabas su guminiais sandarikliais. Langinės – iš Kevlar/Nextel kompozitų ir Al7075. Centrinis komplektas – buvo didžiausias astronautikos istorijoje (vien stiklai – 80 cm skersmens). Nepaisant langinių apsaugos, langų kokybė prastėja, atsiranda paviršių pažeidimai. Pvz. 2016-ais nuo kelių mikrometrų didumo dalelės smūgio; temperatūrų svyravimų (-100…150 oC) pakenkimai. Yra numatomas remontas (gal ir nanodangos) aprėpiant ir Destiny modulio laboratorinį langą WORF (Window Observational Research Facility).

2015 kosmonautai G. Padalka ir M. Kornijenko išėję į atvirą kosmosą valė Rusijos modulių 10 langų specialiais gramdikliais. 2019 modulio Poisk langus valė O. Kononenko ir A. Ovčinin bei paėmė taršos mėginius ištyrimui Žemėje. Gi Energijos atstovai net šešiese paskelbė mokslinį veikalą „Pirmasis stiklų valymas“ (aprėpė 17 langų 8-42 cm skersmenų) ir pasiūlė valytuvą su keičiamomis kasetėmis. Apie rezultatus parašė, jog išvalyti pavyko „nepilnai“ (gal „tuščiai“?), bet teršalų sudėty aptiko 60 % cinko, 17 % anglies, 15 % deguonies, 5 % fluoro ir kitų. Tomsko universitetas jau sukūrė keramikinę nanodangą ir žada pasiųsti į TKS 3D spausdintuvą valikliams gaminti.

Cupolla ShanonWalker

Shannon Walker žvelgia pro Cuppola iliuminatorių į Karibų jūrą. NASA nuotrauka

Erdvėlaviai Space Shuttle turėjo 6 priekinius trapecinių formų langus ir 5 pagalbinius (Corning Inc. Įmonė kūrė). Stiklai – iš aliuminio silikato ir tirpdyto silikono: vidiniai 29 cm didumo ir 6,5 mm storio, centriniai irgi 29 cm bet 12,6 mm storio, išoriniai 39 cm ir 7,6 mm. Per visas ekspedicijas ištiko 1385 pažeidimai, pvz STS-92 o10 mm ir 1,9 mm išmuša, o 76 langus teko pakeisti.

erdvėlaivis Columbia STS-1

Erdvėlaivis Space Shuttle Columbia nusileido sėkmingai po STS-1 misijos 1981 balandyje

Naujausi erdvėlaiviai

erdvėlaiviai StarlinerDragon

Naujausi JAV erdvėlaviai – Boeing CST-100 Starliner ir SpaceX Crew Dragon

Blue Origin New Shepard erdvėlaivio trapecinės formos langai yra dar didesni (0,72x 1,08 m).

Gi startūnų gimdykla – VAB (Vehicle Assembly Building) Kennedy Space Centre Floridoje – langų beveik neturi, nors tūriu (3,7 mln m3) yra didžiausias pasaulio pastatas (prireikė 98 000 t plieno ir 50 000 m3 betono, 71 kėlimo priemonių iki 250 t krovumo bei 125 ventiliatorių). Viduje – 2 patalpos: Low Bay (64 m aukščio 83×135 m ploto) ir High Bay (160 m aukščio 135×158 m ploto) su didžiausiomis pasaulyje durimis (139 m aukščio 12,2 m pločio, atidarymas trunka 45 min). Projektavo architektai M. Urbahn ir D. Bergmann, dar dalyvaujant W. von Braun, statybai vadovavo P. Moyer. Iki startvietės Launch Pad 39 – 6 km, kuriuos startūnai įveikia vežami astroroplio („Astronautinis roplys“). Nuo 1966 buvo gabenami Saturn V su Apollo, o vėliau – Space Shuttle. Ant vienos sienos – JAV vėliavos didžiausias piešinys (64×37 m) ir NASA logo skritulys (o37m).


Komentarai apie “Erdvėlaiviai – langai ir langinės”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *