Astroskopai apie kosmosą renka ir mokslininkams pateikia labai daug informacijos
Bent 5 tūkstančius metų astronomų stebėtus Visatos objektus, o nuo 1609-jų jau žemės teleskopais, orbitiniai astroskopai, (žiūrėkite „Kosminiai teleskopai“, „Astroskopai ryškina Visatą“) mato detaliau.
Astroskopai
Orion Nebula objektą stebėjo astroskopai Spitzer, WISE, Herschel ir pateikė vaizdą, kuriame šaltos 93 K dulkės spindi raudonai, o žvaigždžių nesimato.
Orion belt (Oriono viją) sudaro 3 žvaigždės: Alnitak (Zeta Orionis) 1200 šm tolyje, Alnilam (Epsilon Orionis) 2000 šm ir Mintaka (Delta Orionis) 1000 šm. Vidurinioji Alnilam yra supergigantė ir spinduliuoja kaip 400 tūkst Saulių.
HD21749b planeta
Astroskopas TESS (Transiting Exoplanets Survey Satellite) 2012-ais atrado HD21749b planetą 53 šm tolyje, kuri yra apie 3 kartus didesnė už Žemę ir 23 kartus masyvesnė, 422 K vid temperatūros bei apsuka savo žvaigždę per 36 paras. Gi WASP-121 850 šm tolyje – 2 kart didesnė už Jupiterį turi geležinių debesų, titaninių lietų su 5 km/s vėjais, apsuka savo žvaigždę per 30 parų. Janssen planeta 40 šm tolumoj apsuka savo žvaigždę 55Cnc (Copernicus) 2 Gm orbita per 18 val, tad įkaitusi iki lavos būsenos.
Kepler 2009 metais atrasta K1658b egzoplanetos (dar vadinamos karštuoju Jupiteriu – panašaus dydžio ir masės) orbitavimo periodas 3,8 paros dar labiau trumpėja (kasmet 131 ms), tad TESS įverčiu po 3 mlrd metų nukris žvaigždėn.
Chandra stebėjimai
Chandra stebi galaktikos MS0735 JSk net 50 GK karštumo, skleidžiančią mįslingus radijo burbulus 90 GHz dažniu. Artimiausia (už 4 šm) Žemei Proxima Centauri žvaigždė pasirodė esanti mažesne už kaimynes Alfa ir Beta kentaures, bet labai tanki (gal 50 t/m3) ir turinti Žemės didumo planetą. 390 mln šm nuo mūsų aptiko Ophiuchus klasterio JSk sprogimą, vertinamą kaip smarkiausią po didžiojo Big Bang.
Hubble periodiškai stebi įvairius objektus. 12 mlrd metų senumo Pismis-26 žvaigždžių sambūrį 23 tūkst šm tolumoj, UGC12158 spiralinę galaktiką 400 mln šm tolyje, NGC2660 atvirą klasterį Vela žvaigždyne, NGC 6530 klasterį Lagoon Nebula tarpžvaigždiniame debesyje 4350 šm toliuose, GNz7q kvazarą ir supernovos DEM L 190 liekanas 160 tūkst šm gilumoj. Dar tolesnių ZW96 lyg susiliejančių galaktikų pirmuosius vaizdus apžiūrėjo NASA aplankę viceprezidentė K.Harris ir prez E. Macron. Ypač stebina bene sparčiausiai besisukantis per 1,6 ms koncentruočiausios materijos vos o10 km didumo neutroninis kvazaras PSR1937+21.
Webb atsiųsti klasterio SMACS-J0723.3-7327 vaizdai teikia duomenų apie tamsiąją materiją. Labai tolimo (32 mlrd šm) GN-z11 objekto atradimą paliudijo ir kiti astroskopai. Gi stambiausia IC-1101 galaktika su 100 mlrd žvaigždžių yra 6 mln šm skersmens 1200 mln šm tolumoj. Chaotiško debesies L1527 infraraudonais vaizdais įvertinta egzistavimo trukmė – vos 100 tūkst metų. Mūsų PT galaktika o100 tūkst šm, O Saulė 25 tūkst šm atstume nuo centro juda 143 km/s greičiu.
Naujas 0,3 t 1,1×5,2 m NASA ir ASI (Italija) astroskopas IXPE (Imaging X-beam Polarimetry Explorer) stebi egzotiškus objektus. Orbituodamas 540 km aukštyje apie Žemę, jau 13 mėn stebi Markarian blazarą ir gilinasi į nežinomus reiškinius, pvz smūgines bangas.
Thorne-Żytkow objektas: tankią neutroninę žvaigždę praryja raudona supermilžinė. Menininko koncepcija
2500-3700 K karštumo HV2112 200 tūkst šm toliuose pasirodė esanti raudona gigantė su neutronine žvaigžde viduje ir pavadinta Thorne-Zytkov objektu. Dar karštesnė – 210 000 K Wolf-Rayet 102 žvaigždė, pavadinta atradėjų garbei 1867-ais. Tokių žvaigždžių, pasižyminčių ypatingu spektru, su išeikvotu vandeniliu, vien mūsų PT galaktikoj priskaičiuojama apie 200.
Asteroidas, žvaigždės ir Mėnulis
Mūsiškis mėnulis tebėra bombarduojamas įvairiais kosminiais objektais. Neseniai 17 km/s greičiu atlėkęs 400 kg asteroidas trenkėsi Mare Nubium vietovėje. Paliko prisiminimui naują o40 m kraterį. Besiruošiantiems mėnuliečiams teks rūpintis ir sauga nuo tokių smūgių.
Tenka rūpintis ir 325 m asteroido Apophis, lekiančio 30,7 km/s aplink Saulę, gretima mūsų Žemei orbita, pavojumi Žemei. Herschel ir NEOWISE patikslino jo orbitą. Šis 2,6 t/m3 tankio 270 K objektas pralėks pro Žemę 2029 balandžio 13 dieną. Pralėks vos 32 000 km Mm, o tai 10 kartų arčiau nei Mėnulis. Atradėjai D.Tolen ir R.Tucker 2004-ais jį pavadino Apophis, senovės graikų dievo Saulės priešo vardas. Smūgis Žemėn prilygtų 20 gigatonų trotilo sprogimui su 6 km skersmens krateriu. Tad NASA ruošia PDM Apophis 2029 programą robotizuotam tyrikliui.
Hipotezėmis mėginama aiškinti 1300 šm toliuose žvaigždės Tabby Star (liet „Piešiniuotoji“) nedėsningai kintantį ryškumą. Jis svyruojant sumažėjo 14 % per šimtą metų. Spėliojama apie egzomėnulius, kometas ir kitokius šviesos sklidimo kliuvinius.