Ankstesniame tekste „Karas orbitoje“ aprašytas GNSS signalų slopinimas. Šiame tekste smulkiau apie slopinimo technologijas.
Pastaraisiais metais Europos civilinės aviacijos pilotai, laivų kapitonai Baltijos jūroje ir net išmaniųjų įrenginių naudotojai susiduria su keistu fenomenu – staigiu ir sistemingu palydovinės navigacijos (GNSS) signalų praradimu arba jų klastojimu (spoofing). Atidžiai pažvelgus, išryškėja stulbinanti anomalija: kol Vakarų šalių sistemos patiria masinius trikdžius, Rusijos GLONASS ir Kinijos BeiDou palydovinės grupuotės šiame radijo kare lieka visiškai nepažeidžiamos.
Asimetrinis aklumas sukuriamas orbitoje panaudojant geografinį ir kodinį selektyvumą.
Fazinių antenų masyvai
Šiuolaikiniai elektroninės kovos satai, skriejantys žemoje Žemės orbitoje (LEO), nespinduliuoja slopinimo signalo visomis kryptimis ir nešvaisto energijos. Satai naudoja pažangius fazinių antenų masyvus (phased array antennas). Ši technologija leidžia elektroniniu būdu, nenaudojant jokių judančių mechaninių dalių, suformuoti labai siaurus, didelės galios elektromagnetinius spindulius, vadinamus pieštuko formos spinduliais (spot beams).
Palydovas, skriedamas virš Europos, gali suformuoti trikdžių spindulį, padengiantį tik tikslinį regioną (pavyzdžiui, Baltijos šalis ar Ukrainą), bet visiškai neliečia teritorijų, esančių už kelių šimtų kilometrų. Šie spinduliai yra dinamiškai valdomi algoritmų. Jie gali judėti kartu su satu arba išlikti „prikabinti“ prie konkretaus geografinio taikinio Žemėje, kol pats satas milžinišku greičiu pralėkia virš jo. Jei trikdžių spindulys geografiškai užkabina draugiškos valstybės teritoriją, egzistuoja radijo fizikos metodai, leidžiantys apsaugoti savas sistemas, GLONASS ar BeiDou, kol tuo pačiu metu agresyviai puolamas GPS ar Galileo.
Skirtingų dažnių architektūra
Nors visos pasaulio GNSS sistemos veikia tame pačiame radijo diapazone, jų konkretūs centriniai dažniai šiek tiek skiriasi. Senesnės kartos GLONASS sistema naudoja FDMA (dažnio padalijimo) technologiją, kuomet kiekvienas satas transliuoja unikaliu dažnio kanalu. Trikdžių satas orbitoje suprogramuojamas generuoti radijo triukšmą tik tiksliuose GPS L1 (1575,42 MHz) arba Galileo E1 dažniuose, palikdamas GLONASS ar BeiDou dažnių langus visiškai švarius ir funkcionalius.
Išmanusis klastojimas
Vietoj brutalaus ir „garsiakalbio“ principu veikiančio triukšmo, užpilančio visą spektrą, kosminės platformos dažnai naudoja išmanųjį klastojimą (Smart spoofing). Elektroninės kovos satas generuoja netikrą signalą, kuris idealiai atkartoja civilinį GPS kodą (C/A kodą). Šis kodas yra viešas ir standartizuotas, tas Žemėje esantys komerciniai imtuvai jį priima kaip tikrą, sugeneruoja klaidingas koordinates ir „pasiklysta“. Tuo tarpu BeiDou ar GLONASS naudoja visiškai kitas pseudonatsitiktinio triukšmo (PRN) kodines sekas, kurių šis specifinis trikdys visiškai neveikia.
Europa tapo pagrindiniu taikiniu
Europos pažeidžiamumas yra nulemtas trijų esminių faktorių: geografijos, infrastruktūros tankio ir pačios Vakarų sistemų architektūros. Europos oro erdvė ribojasi su aktyvių karinių konfliktų zonomis bei geopolitinių lūžių linijomis (pvz, Kaliningrado sritimi), o LEO satų trajektorijos natūraliai kertasi tankiausiai. Europoje veikia viena tankiausių civilinės aviacijos ir jūrų transporto sistemų pasaulyje. Net ir nedidelis, lokalus orbitinis trikdys milžiniško intensyvumo eisme sukelia grandininę reakciją visame žemyne.
Europos Galileo ir JAV GPS sistemos buvo kuriamos glaudžiai bendradarbiaujant, siekiant jų suderinamumo (interoperability). Jų civiliniai signalai naudoja tuos pačius dažnių ruožus (minėtą 1575,42 MHz), idant vartotojų įrenginiai galėtų priimti abiejų sistemų duomenis vienu metu. Paradoksalu, tačiau ši komercinė sėkmė tapo Achilo kulnu elektroniniame kare – atakuojant GPS, automatiškai „apakinami“ ir Galileo naudotojai.
Naujoji kosmoso asimetrija
Šiandien danguje stebime suderintą technologinį aljansą. Kinijos BeiDou inžineriniai sprendimai idealiai derinasi su Rusijos elektroninės kovos doktrina: viena pusė žino tikslius partnerio sistemų dažnių rėžius ir jų neliečia, o kita – programiškai ignoruoja sąjungininkų signalų struktūras. Rezultatas – chirurginiu tikslumu suprogramuotas elektroninis aklumas, nukreiptas išskirtinai į Vakarų pasaulio infrastruktūrą. Tai realybė, vykstanti tiesiai virš mūsų galvų.