Tyriklis Dawn (Aušra 747 kg 1,6×1,2×1,7 m 1,3 kW $373 mln) „apšvietė“ du asteroidų juostos objektus: 2011-12 metais Vestą (572x557x446 km 322-384 Gm orb) bei Cererą (o891-963 km 419-445 Gm orb). Turėdamas tris 20-92 mN stūmos joninius varytuvus ir 12×0,9 N hidrazininių bei 425 kg ksenono, Dawn pasižymėjo puikiu judumu ir įvykdė 141 tūkstantį komandų iš Žemės. 2009-ais greitinosi ties Marsu 550 km nuotoliu; tyrimams turėjo dvi vaizdų kameras, cheminį detektorių ir spektrometrą mineralų analizei.
Aplink Vestą tyriklis kelis mėnesius suko įvairiausias orbitas 16 – 10,5 – 5,2 – 3,7 – 0,68 – 0,21 Mm vestlapio (2,1 km skyra iš 30 tūkst vaizdų) sudarymui. Fotografavo ir stambiuosius kraterius Rheasilvia (o500 km 20 km gylio) bei Veneneia (o400 km). Tyrė ir Divallia Fossa 465×20 km kanjoną, matavo paviršių 130-235 K temperatūras.
Ties Cerera orbitavo dar įvairiau bei ilgiau, ir dabar tebelekia 7,2 Mm aukštyje. Pateikė duomenų topografiniam cererlapiui iš 210 km artumo. Viso pateikė 69 tūkst. vaizdų. Leduotumą įvertino 20-30 % bendros masės, 167-240 K šaltį, aptiko daug žemiškų elementų – geležies, magnio, aliuminio, kalcio, net urano. Tyrinėjo 5 km kriovulkaną Ahuna Mons, o92 km kraterį Occator bei o64 km Konsus su druskų tirpalų liekanom.
Astronautinė 5 metų trukmės Dawn misija praturtino mūsų Saulės sistemos pažinimą asteroidų gausoje. Gi 356 metus tęsiama Jupiterio Raudonosios dėmės stebėsena įtvirtino faktą ten esant o16 Mm vėjinio sūkurio iki 432 km/s greičiais. Astroskopo Hubble „pašvietimas“ 1/10 Mėnulio plote – Ultra Deep Field vaizdas su 10 tūkstančių galaktikų per 13 mlrd šm erdves – paryškina mūsų „mažybę“ Visatoje.