Planetoidai ir radybos

planetoidai

Planetoidai ir radybos  trumpas tekstas apie naujus Saulės sistemos kūnus

IAU (International Astronomical Union) 2006 metų sprendimu 2302 km dydžio Plutonas (5,9 Tm orb 247 metų periodu) buvo perkvalifikuotas į nykštukines planetas. Planetoidai arba nykštukinės planetos yra Saulės sistemos kūnai, orbituojantys toliau nei Neptūnas. Tuomet pažinotos tik atrasta 1801-ais 952,4 km dydžio Ceris arba Cerera (0,41 Tm orb 4,6 m periodu) ir 2003 metais atrasta 2326 km dydžio Eris arba Eridė (10 Tm orb 561 m periodu).

planetoidai Pluto

Erdvėlaivis New Horizons 2015 liepos 13 įamžino 1960 m atrastą Plutoną 450 tūkst. km atstumu. NASA nuotrauka

Dabar tokių planetoidų rasta daugiau:
2007 metais atrastas 1230 km dydžio Ganggon (5,1-15,1 Tm orb 554 m periodu) su o100 km mėnuliu;
2004 metais atrasta 2,100 km × 1,680 km × 1,074 km dydžio Haumea (5,1-7,7 Tm orb 283 m periodu) su 2 mėnuliais Niiaka (o310 km) ir Namaka (o170 km);
2005 metais atrsata 1434 km dydžio Makemake (5,7-7,8 Tm orb 305 m periodu) su o175 km mėnuliu S/2015;
2004 metais atrastas 870 km – 960 km dydžio Orcus (4,5-7,1 Tm orb 245 m periodu) su o475 km mėnuliu Vanth;
2002 metais atrastas 1090 km dydžio Quaoar (6,45 Tm orb 289 m periodu) su o170 km mėnuliu Weywot;
507 km-515 km dydžio Pallas (0,31-0,51 Tm orb per 4,6 m);
846 km dydžio Salacia (5,6-7 Tm orb 273 m periodu);
2003 metais atrasta 995 km dydžio Sedna (11,4-140 Tm orb 10 tūkst m periodu) – toliausias ir šalčiausias planetoidas.

planetoidai dwarf-planets

Didieji planetoidai

Radybų gausa

Radybų nuolat gausėja: 2012VP113 (o600 km 12-72 Tm orb), 2013FT28 (o400 km 6-82 TM orb) ir kt; net nespėja pavadinti. Gi 2,7 mlrd šm tolumoje rasta didžiausia JSk (33 mlrd Saulių masės).
JAV kosminės gynybos 18 eskadrilės analitikai šiom dienom 800 km orbitoje aptiko beveik 50- metį satą S73-7 „Infra-Red Calibration Baloon“. 1974-ais jis atsiskyrė nuo vieno iš Hexagon System stambaus šnipinėjimo aparato KH-9 (13 t), bet nepavykus kalibravimo eksperimentui „pasimetė“ ir buvo pamirštas.

Žvaigždė ISO-ChaI 147

Maždaug už 600 šviesmečių esanti žvaigždė astronomams suteikia galimybę iš arti stebėti aplinką, kurioje prie žvaigždžių formuojasi tokios uolėtos planetos kaip Žemė.

JWST Chameleon-1

JWST daryta Chamaeleon 1 – žvaigždes formuojančio dujų debesies, esančio už 626 šviesmečių nuo Žemės, nuotrauka. ESA, CSA ir M. Zamani (ESA/Webb)

Jauna, mažos masės žvaigždė, vadinama ISO-ChaI 147, yra Chamaeleon I žvaigždžių formavimosi debesyje, kuriame yra apie 200-300 jaunų žvaigždžių. ISO-ChalI 147 yra raudonoji nykštukė, t. y. mažos masės žvaigždės, kurios lėtai sudegina savo vandenilio atsargas ir egzistuoja žymiai ilgiau už kitas žvaigždes. Jų taip pat yra gerokai daugiau nei kitų žvaigždžių – jos sudaro apie 75 proc. visų žvaigždžių Paukščių Take. Žvaigždė ISO-Chal 147 yra apie 11 proc. Saulės masės, o jos amžius siekia vos 1-2 mln. metų. Jos protoplanetiniame diske esančios dujos yra angliavandeniliai, t. y. molekulės, kurių sudėtyje yra daug vandenilio ir anglies.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *