Įvykiai kosmose – nuo spinduliuojančių žvaigždžių ir sproginėjančių supernovų iki tamsiųjų materijų ir energijų.
Visatoje nuolat vyksta įvairiausi reiškiniai: spinduliuoja žvaigždės, dauguma jų sensta, atsiranda novos, sprogsta supernovos; ir viskas juda. Jau keli tūkstantmečiai žmonės stebi tolimus įvykius, o astronautikos dėka astroskopais aptinka ten egzoplanetų, net juodųjų skylių, nuspėja tamsiųjų materijos ir energijos.
Ispanų Šokėja. Capella observatorijos nuotrauka
Vienos šviesingiausių galaktikų NGC 1566 (dar vadinamos Ispanų Šokėja) 70 mln šm toliuose stebėjimo ir matavimo (ypač PHANGS-JWST) duomenimis ten vyksta supernovos sprogimas, formuojasi įvairūs cheminiai elementai (Fe, Co, Ni) ir sklinda aplinkon kartu su fotonais bei atomų virsmais. PHANGS – Physics and High Angular resolution in Nearby GalaxieS – fizikos ir aukštos skyros galaktikose mokslininkų grupė kartu su Hubble ir Webb astroskopų komandomis jau katalogizavo 10 tūkst žvaigždinių klasterių ir 12 tūkst molekulinių debesų, tikslina jų formavimosi ir evoliucijos hipotezes. Nagrinėja žvaigždžių formavimąsi iš tankėjančių kosminių dujų ir debesų būtent JSk gravitacijos bei radiacijos ekstremaliomis sąlygomis. Supernovų atsiradimą IC 694 ir NGC 3690 galaktikoms sąveikaujant vaizduoja STScl/AURA/Hubble, o aktyvią JSk kvazarą 9,6 kpc didumo ir z = 6,83 raudonojo poslinkio galaktikoje COS 87259 Spitzer bei Gaia duomenys.
Nykštukės ir egzoplanetos
Artimesniais reiškiniais domisi CARMENES (Calar Alto high-Resolution search for M dwarfs with Exoearths Near-infrared and optical Echelle Spectrographs – aukštos skyros nykštukių ir egzopasaulių spektrografavimo Ispanijos bei Vokietijos įstaiga). Aptiko netoli mūsų Paukščių Tako juodąją skylę (4 mln Saulių masės) 1,12 Mm/s greičiu lekiantį objektą X7 (50 Žemių masės), kuriam pranašauja pabaigą skylėje 2036-ais. Gi Saulės sistemos 10-ja planeta skelbs o3,5 Mm didumo objektą 2003 UB313, orbituojantį 3 kart toliau Plutono. Kiek tolėliau aptiktas o300 km objektas Goblin 2015 TG387, kuris savo labai ištęsta orbita iki 35 Tm 40 tūkst metų periodu gal priartės prie mūsų iki 2 Tm.
Marsasparnis Ingenuity jau įvykdė 47-jį skrydį, kurį nufilmavo marsaeigis Perseverance. NASA nuotrauka
Čikagos ir Princeton mokslininkai pradeda naujovišką kosmoso tyrimą EUSO-2 (Extreme Universe Space Observatory) balionais SuperBIT (Super pressure Baloon Imaging Telescope). Šiuos balionus leidžia iš Wanaka oro uosto Naujojoje Zelandijoje.
Supernovos ir asteroidai
Talkinant NOIRLab (National Optical-Infrared astronomy Research Lab) pavyko pamatyti dar prieš 1800 metų kinų astronomų stebėtą „žvaigždinį svetį“. Jis vos 45 arkminučių dydžio SN 185 objektas – sprogusi žvaigždė arba supernova 9100 šviesmečių tolumoj tarp Skriestuvo ir Kentauro žvaigždynų.
2023 balandžio 29 atlėks 8,8 km/s greičiu 1,8×4 km dydžio asteroidas 52768. 4 val. 56 min jis pralėks 6.3 mln km atstumu nuo Žemės. Palyginimui, Mėnulis orbituoja 1 km/s greičiu 0,38 mln km tolyje. Didesnis 4×9 km asteroidas Florence (1981 ET3) pralėkė 2017-ais ir vėl pasirodys 2057-ais. Tokius pavojingus asteroidus nuolat stebi Cerro Pachon observatorija Čilėje. Pranešimus rašo nuo 2018 metų Planetary Defence (planetos apsaugos nuo >10 metrų objektų) įstaiga. Ji aprėpia 7,5 Gm pločio erdvę ties Žemės 149-152 Gm orbita.
Jau sėkmingai besižvalgantiems astroskopams talkinti ruošiamas tobulesnis Nancy Grace Roman Space Telescope. 4,16 t masės, 2,5 kW galios ir 1,6 mlrd USD vertės įrenginys dirbs 0,48-2,3 mkm diapazone. Jis anksčiau buvo vadinamas ir WFIRST (Wide-Field InfraRed Survey Telescope). Teleskopas turės tokį pat veidrodį kaip HST, o2,4 m ir orbituos 188-806 Mm ties L2 tašku.