Šatlas galbūt buvo įspūdingiausia JAV NASA programos dalis nuo 1969 iki 2011 metų vidurio.
2030 tonų masės o23x56 m didumo net 5 stambių firmų (Boeing, Rockwell, Lockheed Martin, Thiokol, Allinat Techsystems) bendros kūrybos pilotuojmas (5-7 astronautų, 15-30 t krovinio) erdvėlaivis Space Shuttle (Kosminė Šaudyklė) lėkiams į Žemės orbitas (185-643 km aukštyje 2 savaičių trukmei).
Šatlas leidžiasi White Sand bazės nusileidimo take
1981-2011 metais kilo (Atlantis, Columbia, Endeavour pakeitęs 1986 susprogusio Challenger, Discovery – net 39 lėkius) nuo Žemės 135 kartus (133 sugrįžo, 1 žuvo kildamas, 1 – tūpdamas). Space Shuttle erdvėlaiviai lėkdino 852 žmones.
Lėktuvinio tipo erdvėlaivio (nulėkti ir sugrįžti, pakilt vertikaliai ir nutūpt horizontaliai) idėja buvo įgyvendinta originalia konstrukcija iš 68 t o23x37 m įgulos erdvėlaivio su 3×5,3 MN varytuvais, masyvaus 756 t o8,4×47 m kuro bako ir 2-jų kieto kuro 25 MN greitintuvų. Pastarieji atsiskirdavo 45 km aukštyje, o kuro bakas – 113 km. Šatlas toliau greitinosi ir vykdė astronautinius manevrus vara iš vidinių kuro atsargų. Šatlai pasižymėjo brangumu (200 mlrd USD, 240-775 mln vienas lėkis) ir katastrofomis (žuvo 14 įguliečių).
Tarp užsakovų buvo ir Pentagonas, turėjęs gan karingų tikslų (net su branduoliniais užtaisais), tačiau praktiškai apsiribojęs (gal dėl brangumo) kuklesniais (dažniausiai žvalgybinių satų) kariniais objektais.
Kariniai satai
1982-ais Šatlas Columbia gabeno 5 t karinį krovinį DoD 82-1 (Department of Defense), kuris po išslaptinimo paaiškėjo buvęs CIRRIS (Cryogenic InfraRed Radiance InStrument) raketinio puolimo prevencijos astroskopu.
1985-ais Discovery vykdė karinę misiją STS-51-C, papildant žvalgybinį satą Magnum įrenginiu IUS (Inertial Upper Stage). Nepaisant slaptumo Washington Post pranešė, esą $300 mln karinis objektas šnipinės radijus, telefonus ir satus ties SSSR teritorija. Atlantis tuo metu lėkdino 2 karinius satus USA-11 ir -12, o 1988-ais nugabeno 46 m ilgio (išskleistoj būklėj) Saulės baterijų skydą kariniam satui USA-34 ir satą USA-67 (lyg Irakui ir Kuveitui stebėti).
1991-ais Discovery karinė misija buvo net reklamuojama kaip „pati sudėtingiausia“ raketų startams aptikti, o Atlantis lėkdindamas karinį satą USD-75 atsitiktinai priartėjo prie sovietinės Mir stoties (iki 19 km). Po kelių valandų kosmonautas S. Krikaliov radiomėgėjišku kanalu pasiuntė žinutę amerikiečiams (lyg su priekaištu), o pastarieji palinkėjo sėkmės.
1992-ais Discovery įvykdė paskutinę karišką misiją iškeldamas orbiton USA-89 satą.
Po 1986 Challenger katastrofos, Dod misijų vykdymą perdavė NASA astronautams, kurie karinius satus paleisdavo patys to nežinodami. Po misijos penkerius metus astronautai apie ją negalėdavo kalbėti, vėliau galėfždavo pasakoti tik „šiek tiek”.
Kiek slaptesnis yra X-37 miniŠatlas (5 t o4,5×9 m – bent 4 kartus mažesnis). Neseniai vienas jų – OTV-5 (Orbital Test Vehicle) grįžo po 780 parų orbitavimo (gal žvalgybinių satų aptarnavimo).
Efektyvesnis Šatlas
2022 vasario 9 E. Musk pristatė astronautiškesnių (Mėnulio ir Marso link) šaudyklinių galimybių (ne karinių) šatlą Starship. Atrodo, nebereikalingais taps brangieji SLS, Orion, Lunar Gateway ir HLS, kuriems jau išleista galybė pinigų bei išeikvota gamybinių jėgų.
SpaceX siūlo: 1) pakelti 7 žmonių įgulą jau išbandytais Crew Dragon ir Falcon-9 Žemės orbiton; 2) perkelti įguliečius iš Dragon į Starship, kuris nulėkdins Mėnulin (ir išlaipins su 100 t kroviniu); 3) įvykdę darbus Mėnulyje žmonės Starship‘u grįžta Žemės orbiton, kur laukia Dragon; 4) papildžius kuru iš tanklaivio, Starship galės vėl lėkti link Mėnulio (analogiškai ir link Marso).