Saulė ir tyrikliai

Saulė

Saulė yra žvaigždė, apie kurią sukasi 8 planetos. Viena planeta yra Žemė.

Saulė

Saulės sluoksniai

Mūsų gyvybinė žvaigždė, aplink kurią Žemė sukasi 149 mln km atstumu ir šildosi 1,36 kW/m2, astronomiškai yra geltonoji nykštukė (nors mase 300 tūkst kartų didesnė už Žemę). Saulė vadinta Utu Mesopotamijoje, Šamu Asirijoje, Ra Egipte, Helios Graikijoje, Sol Romėnijoj ir įvairiai garbinta daugelio civilizacijų. Turi daug vandenilio (73,9 %) ir helio (24,7 %). Karštas branduolys – 13,5 mln K, vesėsnė karūna – 1,5 mln K. Saulės paviršiaus temperatūra yra tik 6000 K. Mūsų žvaigždė 1 Mm/s greičiu skleidžia Saulės vėją (atrastą 1958-ais E. Parker), formuojantį 15 Tm didumo kūgišką heliosferą.

Pirmieji Saulės tyrikliai

Pirmieji 1965-1968 metais artėjo prie Saulės Pioneer-6; 7; 8 ir 9 erdvėlaiviai (43-146 kg) ir tyrė spinduliuotes. 1974 m. Skylab vykdė spektrines analizes, 1976 Helios-2 registravo elektringas daleles, 1990 Ulysses stebėjo heliosferos poliarines sritis, o SOHO iš Lagranžo taško matavo Saulės temperatūras ir tankius. 2001 Genesis pargabeno 20 mkg S vėjo dalelių, 2006 Hinode tyrinėjo protuberantus ir pastebėjo magnetinių laukų „suktumą“, du STEREO tyrikliai matavo karūnines išmetas.

Jau 8-ją elipsinę 6,9-109 Gm orbitą 150 parų periodu sukantis Parker (685 kg 1x3x2,3 m 343 W, pavadintas dar gyvo Saulės vėjo atradėjo garbei) priartėja arčiausiai (o2,3 m 11 cm storio apsauginis skydas įkaista iki 715 K). Jis greitinsis iki 190 km/s ir 2024 priartės dar labiau. 2020-ais fotografuodamas Venerą iš 12 Mm instrumentu FIELDS aptiko natūralų radijo signalą, sugrįžusį per visą planetos atmosferą. Dar aptiko 5 Gm storio ‚švarią“ zoną aplink S be kosminių dulkių, nes jos išgaruoja nuo karščio. Gausiais matavimais patvirtino Alfven bangų hipotezę, aiškinančią karūnos kaitimą iki 1,5 MK magnetohidrodinaminiais reiškiniais su jonų virpesiais ties magnetinėmis linijomis.

Saulė Parker spacecraft

Parker tyriklis priartėjo prie Saulės 8 kartą

Link Saulės lekia 2020 startavęs Solar Orbiter (1,8 t o2,5×3 m 1,1 kW $1,5 mlrd) ir iš 45-135 Gm orbitos zonduos karūną, „pakibdamas“ ties parinkta Saulės zona (jo greitis bus artimas S sukimuisi), rentgeniškai fotografuodamas bei matuodamas išmetų mases. 50 Gm nuotolyje iki Saulės tyriklis pakliuvo į kometos ATLAS (pastebėtos 2019 dar 500 Gm tolyje) uodegą ir matavo jos parametrus. 2021 aptiko Saulės vėjo turbulencijas – 100 Mm pločio šleifus su 7 Mm „plunksnomis“ bei atsiuntė 77 vaizdus specialia antiradiacine kamera. Tyrimams iš Žemės talkina Daniel K. Inouye Solar Telescope Havajuose.


Komentarai apie “Saulė ir tyrikliai”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *