
Voyager pirmauja tirdami Saulės sistemos planetas ir mėnulius. Tai du Keliauninkai – 722 kg masės o1,78×0,47 m dydžio ir 470 W su o3,7 m paraboline antena tyrikliai.
1977 metais startavę erdvėlaiviai Voyager pralėkdami tyrė Saulės sistemos planetas ir mėnulius, o dabar juda 15-17 km/s greičiais 20-24 Tm toliuose. Tebeveikia 4 prietaisai: Triaxial Fluxgate magnetometras, Low Energy Charged Particle jonų detektorius, Cosmic Ray System spinduliuočių matuoklis ir Plasma Ware Subsystem elektronų tankio aparatas.
Voyager 1 „sugavo” Žemę iš 9 mlrd km atstumo
Ekspedicijos idėją pradėjo astronautikos dr., Tenesio universiteto prof. G. Flandro, laikantis save Eulerio 11-tos kartos mokiniu. 1970-ais buvo palanki Saulės sistemos planetų situacija, ypač Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno ir Plutono aplankymui. Jet Propulsion Lab sukūrė ir pagamino judrius su 8+16 varytuviukų ir 100 kg hidrazino Voyager erdvėlaivius. Energiją teikia 3×157 W radioizotopiniai elektros šaltiniai. Plėtros testinis modulis, 816 kg masės ir 2,86×6,4×17,37 m dydžio, egzempliorius (Development Test Model – DTM) yra eksponuojamas Vašingtono Kosmoso muziejuje.
Jie pirmieji pasiekė heliosferos ribas, kur Saulės įtaka susilygina su Visatos kitų objektų įtakomis. Voyager-1 1979-ais nufilmavo Jupiterio 10 apsukų iš 280 Mm, pralėkė 21 Mm atstumu jo mėnulį Ijo, kur nupaveikslavo 8 aktyvius vulkanus bei atrado dar nežinomus mėnulius Thebe ir Metis. Pataisęs trajektoriją pralėkė Titaną 4 Mm artumu, aptiko jame tankią atmosferą (160 kPa slėgio 90 K temperatūros) ir skysčių telkinius. Iš ten 6 Mm tolio atsiuntė „Saulės sistemos šeimyninį portretą“, tapusį paskutiniu 67-tūkst vaizdu.
2004-ais pranešė apie didėjantį magnetinį intensyvumą (apie 10 Tm toliuose), o 2012-ais įlėkė tarpžvaigždinėn erdvėn. Voyager-2 patikslinęs 15-140 K temperatūrą Saturne ir fotografavęs Enceladą, 1986-ais aptiko Urano magnetinį lauką ir dar 11 mėnulių, pamatavo jo 17 val trukmės parą ir 60 K šaltį, 1989-ais 29 Mm atstumu pralėkė Neptūną ir atrado 6 mėnulius, Tritone pastebėjęs skysto azoto geizerių. Dabar dar 42 tūkst metų lėks link žvaigždės Ross.