Tyrimai ir darbai TKS, naujienos iš Saulės sistemos ir juodųjų skylių magija – žiupsnelis informacijos
Tarptautinėje Kosminėje Stotyje
Kosmonautai P. Dubrov (jau ketvirtą EVA, sukaupdamas 30 val trukmę) ir A. Škaplerov (trečią EVA, viso 21,5 val) 2022 sausio 19 išėjo iš TKS į atvirą kosmosą Orlan skafandruose ir 7 val tvarkė Pričal modulio jungtis būsimoms švartuotėms bei Nauka įrangą ateities eksperimentams. Taip įvyko 246-sis ėjimas į kosmosą, padidinęs bendrąją žmonių buvimo atvirame vakuume trukmę iki 65 parų.
14 astronautų dalyvauja TKS kraujo raudonųjų ląstelių MARROW (Marrow Adipose Reaction Red Or White – kaulų čiulpų riebalinės) tyrime. Žemėje žmogus keičia savo kraujo raudonąsias ląsteles po 2 mln kiekvieną sekundę (naujas gamina kaulo čiulpai), o nesvarumo būklėje – net po 3 mln/s. Tačiau 5 eksperimento dalyviams grįžus namo po 167+-31 parų diagnozavo anemiją (mažakraujystę), kuri palaipsniui per 4 mėn išnyko.
Krovininis erdvėlaivis Dragon nusileido netoli Floridos pakrantės sausio 24 vakarą. Astronautės Christina Koch nuotrauka
Dragon pargabeno Žemėn įvairių eksperimentų medžiagos: 350 ml vandens PWD (Potable Water Dispenser) laboratorinei analizei (ypač mikroorganizmų); MT-PCG (Moderate Temperature Protein Crystal Growth) užaugintų baltyminių kristalų struktūriniams tyrimams; PAUL (Powered Ascent Utility Lockers) lėkimo į TKS pagalbinių įrenginių; Rodent Research-18 eksperimentinių pelių; Rhodium Synthetic Cryptobiology – DNR tyrimo nesvarumo būsenoje rezultatų.
2022 sausio 21 Falcon-9 CRS-24 startūnas, atsiskyrus Drakonui (Dragon), nutūpė į „A Shortfall of Gravitas“ (ASOG „Kritimo sunkumas“) robotizuotą baržą, bet nuo vėjo ir bangavimo pakrypo pažeisdamas atramas bei varytuvų tūtas. Matyt, nesuveikė „Octograber“ griebtuvas, privalėjęs staigiai pritvirtinti Falcon prie baržos denio, tačiau kad ir apgadintas startūnas buvo nugabentas į uostą. Tikriausiai bus atnaujintas ir funkcionuos pakartotinai.
Octagrabber beveik sugaudė 10 kartą sėkmingai lėkusią Falcon 9 pirmąją pakopą
Iškėlusi savo satą Сiч-2-30 Falcon-9 startūnu iš Floridos 2022 sausio 13 d, Ukraina pradėjo rūpintis nuosavu kosmodromu mažiau apgyventoj teritorijoj tarp Odesos ir Nikolajevo, o Dniepropetrovsko kosminis klasteris žada ir naujoviškus pakartotino naudojimo startūnus su „pasukamomis“ pakopomis. Vyriausybė patvirtino 1.28 mlrd eurų biudžetą kosmosui 2022-25 metams.
Saulės sistemoje ir pakraščiuose
Voyager-1 2012-ais kirto vadinamos heliopauzės ribą 18,1 Tm atstume nuo Žemės ir pranešė tenykščiame kosmose radęs 55 elektronus kubiniame decimetre tūrio. Voyager-2 tokią ribą pasiekė 2019-ais ir rado net 120/dm3 elektronų. Dabar Voyager-1 lekia tarpžvaigždine erdve 17 km/s link Glize 445 žvaigždės Žirafos žvaigždyne ir gal pralėks ją po 40 tūkst metų.
2729-jį solą Marse važiuodamas Curiosity (vis dar Smalsuolis) išgręžė Gale kraterio grunto mėginį ir rado jame neįprastai daug anglies 12C. Astrobiologė J.Edgenbrode su komanda sprendžia – ar ne senovinių bakterijų pėdsakas.
Nagrinėdama Cassini misijos duomenis geofizikė dr A.Rhoden priskyrė prie vandenyninių pasaulių IWOW (Interior Water Ocean Worlds) ir Saturno mėnulį Mimą (greta su Enceladu, Europa, Titanu) esą turint vandenyną po 14-20 km pluta.
Juodosios skylės
Astronomai įvertino Quasar S5_0014+81 esant masyviausia (bent 10 tūkst mūsų Paukščių Tako juodųjų skylių) 237 Tm matmens juodoji skylė 12 mlrd šm tolumoj. Šviesingumu lenkia Saulę 300 trln kartų, o akrecijos diskas yra o10 šm ir skleidžia 75 šm ilgio čiurkšles. Gi Hubble kosminis teleskopas 30 mln šm tolumoj rado juodąją skylę Henize 2-10 (1 mln Saulių masės) „neryjančią“ materijos, bet kuriančią naujas žvaigždes, ir atsiuntė vaizdų klasterio, nutolusio apie 230 šm nuo JSk bei judančio 1,6 Gm/val greičiu.
Italų Padua universiteto prof. A.Lapi (SISSA institutas) įverčiu Visatoje yra 4 x 1018 (40 mlrd milijardų) juodųjų skylių. ESO/MPE/Marc Schartmann nuotrauka
Ryškiausia mūsų kaimynė 10 000 0C karštumo Vega (25 šm toliuose) artėja link Žemės 14 km/s greičiu, tad gal po 270 tūkst metų jau bus „tik“ 13,2 šm atstume. Šią žvaigždę dar 1632-ais pradėjo matuoti Galileo ir įvertino 5“ (kampinėmis minutėmis), apsirikdamas 1700 kartų (satas Hipparcos 2007-ais patikslino 0,0029“). 2010-ais pavyko išmatuoti Vegos poliarinį spindulį Rp = 2,36 Rs (Saulės) ir ekvatorinį Re = 2,82 Rs – elipsoidiškumas nuo labai greito sukimosi apie ašį (12,5 val periodu – 100 kartų greičiau Saulės). 2015-ais Spitzer aptiko ir nufotografavo Vegos 200 AU didumo dulkių diską, analogišką mūsų Keiperio juostai (gal ir su planetomis).
Beje, mūsų galaktika Paukščių Takas yra 100 tūkst šm disko formos 200-400 mlrd žvaigždžių telkinys su juodaja skyle centre 27 tūkst šm atstume nuo Žemės.