Įvykiai galaktikose – nuo mūsų Paukščių Tako centro iki Betelheizės
Paukščių Takas
Paukščių Tako galaktika. NASA nuotrauka
Jau praėjo ne viena dešimtis metų, kai sužinojom egzistuojant ne vien Paukščių Taką (PT) o trilijonus galaktikų 96 mlrd šm erdvėje bei dar plečiantis Visatą didyn. Tačiau to didėjimo virš 96 mlrd šm dar niekas nestebi, tikėtina, dėl įrangos – teleskopų ir astroskopų – ribotumo. Žinoma, ir šiose ribotose erdvėse – galybė netyrinėtų objektų, dar tik apčiuopiamų, tokių kaip juodosios skylės.
Yra ypač daug tuštumų, pvz 330 mln šm didumo Bootes Void. Įtariama įvykius tenai gravitaciškai įtakojant Didyjį Trauklį (Great Attractor): 5*1016 Saulių masės 250 mln šm tolumoj kartu su Abell 3627, 1015 Saulių masyvumo. O mįslingą „kosminį klegesį“ (space hum) gal sukelia žemo dažnio gravitacinės bangos ar juodųjų skylių „triukšmai“. Visi objektai įvairiai sukasi ir juda, stebindami energijų, ypač tamsiųjų, ištekliais.
Galaktikų klasteriai ir … tuštumos
Bene stambiausią struktūrą MACS J0018.5 – galaktikų klasterį Hercules Corona Borealis Great Wall 5 mlrd šm tolyje – tyrinėja Hubble ir Chandra misijų mokslininkai. Pastarasis astroskopas (4,5 t o4,2×14 m 16-133 Mm orb $1,5 mlrd) buvo sukurtas pagal R. Giacconi 1962 metų idėją (prototipas Uhuru 1970-73 orbitavo 520-560 km), pavadintas „Mathematical theory of black holes“ autoriaus Nobelio pr S. Chandrasekharo atminčiai) ir sulaukė 25-mečio. Gi „Astronomy & Astrophysics” stambiausiu objektu laiko Alcioneus – 16,3 mln šm didumo 240 mlrd Saulių masė su 400 mln Saulių Juodųjų skylių 3 mlrd šm tolumoj.
Objektas LAMOST-HVS1 500 km/s greičiu mėgina ‚iššokti“ iš PT galaktikos. Mičigano un-to kosmologai nuo 2005 metų stebi 20 tokių greituolių, o Gaia astroskopo komanda – net 106 O-tipo ir 69 B-tipo „migrantų“. Įdomias nebulas Serenity ir Eagle (70-55 šm tūrio) 2019-ais detaliai nupaveikslavo 34-metis astroskopas Hubble (11,6 t o4,3×13 m 600 km orb). Jaunesnis Webb (6,5 t 22×12 m L1) spektriniu tyrimu atrado poplutinio CO2 Urano mėnulyje Ariel (o1,15 Mm 1,59 t/m3 60 K 190 Mm orb).
Webb prietaisai
Webb infraraudonais instrumentais B. Biller iš Edinburgo universiteto 15 valandų stebėjo rudų nykštukių porą WISI 1049AB 6,5 šm atstumu, skleidžiančių 875-1026 oC silicio ūkus. 600 mln šm tolumoj aptiko o100 tūkst šm Hoag žiedą.
Dar stebi dviejų 80 mln šm tolumo galaktikų IC2163 ir NGC2207 formų pokyčius tikintis jų „susiliejimo“. Aptiko PT centre aplink juodąją skylę orbituojančią net 8 Mm/s greičiu žvaigždę S4716. Astroskopas Spitzer patikslino mūsų PT galaktikos duomenis – 400 mlrd žvaigždžių o100 tūkst šm x 1 tūkst šm diskinėj erdvėj su juodaja skyle centre, Šaulio žvaigždyne.
Viena ryškiausių danguje žvaigždžių, Betelheizė, pasižymi greitu sukimusi ir paviršiaus karščiu iki 50 tūkstančių K, bet pastaraisiais metais lyg pritemo. Jau 30 metų stebėta G. Henry 115 šm nuo mūsų V889 Herculis Saulės didumo ir panašių savybių žvaigždė keistai sukasi (oddball būdu) ir turi planetą, kurią 2019-ais atrado Gaia teleskopas.
Neutroninės žvaigždės magnetarai galutinai atrasti 1979 metais, 2024-ais patvirtinti 24 magnetarai. Stebėjimus nuo 1992-jų vykdė dr. R. Duncan iš Cambridge universiteto. Magnetarai pasižymi labai tankiais magnetiniais srautais 109-1011 T. Pvz, solenoido magnetinė indukcija nesiekia 4 Teslų (1 T = 1 Wh/m2 = 1 N/A.m).