Išanalizavus tyriklio InSight duomenis nustatyta, kad Marse yra nematomų vandens vandenynų, o duomenis gauti 2018-2022 metais tyriklio seismometru tiriant planetos vidaus sandarą.
NASA misija InSight Marso paviršiuje. Iliustracija James Tuttle Keane/Aaron Rodriguez
NASA tyriklis InSight iš Elysium Planitia vietovės pateikė daugybę duomenų apie Raudonosios planetos vidinę struktūrą, geologinį ir seisminį aktyvumą. Nors stotis neveikia nuo 2022 m., mokslininkai toliau analizuoja jos gautus duomenis ir daro atradimus. Naujasis tyrimas leidžia daryti išvadą, kad Marso plutoje, toje vietoje, kur nusileido tyriklis, yra itin didelis skysto vandens prisotinimas, užtektų vandenynams.
Dar ilgai Marse negalėsime gręžti gilių gręžinių, Žemėje galime gręžti palyginti negilius gręžinius. Norint pasiekti galimus vandens telkinius Marse nebus lengva ir tai įvyks labai negreitai. Apskaičiuota, kad Raudonojoje planetoje esančių vandeningųjų sluoksnių gylis yra 11-20 kilometrų, tai tikimybė ir modeliavimo duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai InSight misijo duomenis pritaikė fiziniam Žemės plutos modeliui.
Vandeningų sluoksnių buvimas Marso vidurinėje plutoje suteiks medžiagos išvadoms apie senovinį klimatą. Tikimasi, tai padės suprasti, kur dingo vanduo po to, kai Marsas maždaug prieš 3 mlrd. metų neteko atmosferos. Buvo manoma, kad po to vanduo daugiausia išgaravo. Pagal modeliavimą su naujausias duomenimis – vanduo tiesiog prasiskverbė gilyn į planetos vidų. Jei Marso vidurinioji pluta yra panaši visoje planetoje, tuomet vandens kiekis plutoje yra milžiniškas. Jis galėtų padengti planetą iki 1,6 km gylio sluoksniu.
2018 m. gruodžio 19 d. tyriklio InSight robotizuota ranka įrengė pirmąjį seismometrą kitoje planetoje. Nuotrauka NASA/JPL-Caltech
Jei kada nors ateityje bus ketinama išgauti vandenį iš Marso plutos, bus ganėtinai sudėtinga tai padaryti. Modeliavime gauti rezultatai rodo, kad vanduo yra nepožeminiuose rezervuaruose, o gana mažose porose ir plyšiuose vidurinėje plutoje.