Satų įvairiausių nuo 1957 kosmoso amžiaus pradžios iki 2024 rugpjūčio mėnesio…
Pirmieji satai
Luna-10 ir Mariner 2 satai
Pradėti 1957 metais 88 kg masės ir 58 cm dydžio Sputniku, satai (dirbtiniai palydovai ar pakeleiviai) jau orbituoja ir ties kitais Saulės sistemos objektais. 1959-ais 240 kg masės Luna-1 nepataikė į Mėnulį ir tapo 1-ju Saulės satu. Analogiškai 1962-ais 203,6 kg masės satas Mariner-2 nepataikė į Venerą. 1966-ais aplink Mėnulį pradėjo 0,3-1 Mm orbitą 245 kg masės Luna-10, o 0,2-1,8 Mm – Lunar Orbiter (0,38 t). Marso pirmieji satai: 1971-ais 4600 kg masės Mars-2 ir 970 kg masės Mariner, Veneros – 1967-ais Mariner-5 bei 1975-ais 4900 kg masės satas Venera-9.
Labai įvairūs Explorer satai, pradedant 1958-jų Explorer-1 (19 kg 0,36-2,5 Mm orb), 1963-jų Explorer-17 (184 kg 0,25-0,92 Mm), 1968-jų Explorer-38 (602 kg 5,8 Mm orb), 1995-jų Explorer-69 (3,2 t 409 km). Jie tyrinėjo tarpplanetinę erdvę, spinduliuotes, magnetizmą, didesnieji tapo observatorijomis. 2007-ais į 0,47-87 Mm orbitą iškelti penki šio tipo satai THEMIS (THermal EMision Imaging System 126 kg 37 W) tiria šiluminius ir magnetinius srautus.
Mėnulį nuo 2015-jų žvalgo LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter 1,9 t 3,9×2,7×2,6 m 1,8 kW 20-165 km orb), nuolat fotografuojantis ir atradęs net 47 tūkst naujų „dėmių“. Indų Chandrayaan-2 (2,4 t 3,4×5,8×2,2 m 1 kW) nugabeno tūpiklį Vikram su mėnuleigiu Pragian, rado Na atomų šleifą ir kartografuoja 25 cm skyra, o Chanrayaan-3 (3,6 t) žvalgo iš 160 km orbitos aplink Mėnulį, palikęs startūno modulį Žemės 115 Mm 13 parų orbitoje.
Greičiausiai juda Saulės tyrikliai Parker (0,68 t 1x3x2,3 m 343 W 6,9-109 Gm orb), nuo 2018-jų apsukęs 20 kartų iki 177 km/s greičiu, ir Solar Orbiter (1,8 t 2,3×3,1×2,8 m 180 W 42-137 Gm)
Bėdos su satais
Dabar apie Žemę orbituoja keli tūkstančiai veikiančių satų. Žemose orbitose, kurių aukštis iki 2000 km, laksto Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS), Hubble Space Telescope, Starlink interneto spiečiaus satai, Landsat ir kiti.
31 navigacinis JAV GPS satas orbituoja 20200 km aukštyje, Europos Galileo 24 satai orbituoja 23222 km aukštyje, 24 GLONASS satas orbituoja 19140 km aukštyje. 37 kinų BeiDou satai orbituoja 35787 km ir 21528 km aukščiuose.
Iš viso orbitose apie Žemę sukasi bent 30 mln objektėlių, tapusių kosminėmis šiukšlėmis. Rugpjūčio 6 net 18 satų Qianfan, keltų į 800 km orbitą susprogo kartu su Long March 2-ja pakopa. Rezultatas – pasklido apie naujų 300 nuolaužų. Pernai Yunkai satai 813 km aukštyje subyrėjo net į 533 gabalus.
Gi rugpjūčio 15 Falcon-9 iškėlė dar kelis Maxar gan slaptingus labai „akylius“ satus. Ankstesnieji „GeoEye“ ir „WorldView-4“ (o2,5×5,2 m 617 km orb) jau pagarsėjo Žemės paviršiaus vaizdais 25 cm skyra (net Kursko srities).
TKS ir Starliner
Didžiusias apie Žemę orbituojantis „satas” yra Tarptautinė Kosminė Stotis. NASA 2021 nuotrauka
TKS „įstrigo“ Boeing erdvėlaivis Starliner. Dar birželio 5 dieną sugedo 5 iš 28 varytuviukų. Vėliau, prisišvartavus, neišnyko helio nuotėkiai. Vietoje planuotų 10 parų, astronautai S. Williams ir B. Wilmore TKS gyvena jau trečias mėnuo.
Jie tęsia įprastą „kosminę veiklą“. Naujuoju kvantiniu jutikliu atlieka -273 oC rubidžio „šaltųjų atomų“ tyrimus. Tai ypač aktualu GPS bei pritaikymu tamsios materijos paieškoms. Starliner likimas tebėra „sprendimų vairininkų“ galiose. Priminsime: dar 2014-ais Boeing skirta $4.2 mlrd. Starliner kūrimui, o SpaceX – „tik“ $2,6 mlrd Crew Dragon kūrimui. Galbūt astronautus Žemėn pargabens būten Crew Dragon erdvėlaivis.
77 tonų kinų kosminėje stotyje Tiangong, kuri apie Žemę orbituoja 340-450 km aukštyje, trys taikonautai pagerbė Olimpiadą stalo teniso ir tinklinio žaidimų elementais.