Angara bandymai užbaigti

Angara A5 B

Angara A5 demonstraciniu skrydžiu Rusija užbaigė naujos raketos bandymus.

Angara A5 C

Raketa paruošta startui

Gruodžio 27 dieną, po kelių starto atidėjimų, iš karinio Rusijos kosmodromo Plesetske, buvo atliktas trečiasis Angara A5 lėkis. 12 minučių po starto nuo raketos atsiskyrė greitintuvas Persėjas su 2400 kg masės imitaciniu kroviniu. Deja, greitintuvas nesuveikė, o krovinys į geostacionarią orbitą (GEO) neiškeltas. Sausio 6 buvo pranešta apie krovinio ir greitintuvo nukritimą į Žemę.

Angara A5 Persejas

Greitintuvas Persėjas

Šis lėkis buvo ketvirtasis, tad iki raketos eksploatacijos trūksta dar vieno sėkmingo starto. Pirmasis Angara 1.2PP paleidimas atliktas 2014 birželio 9 dieną, tai yra po 22 metų nuo projekto pradžios. Tais pačiais metais, gruodžio 14 dieną, pirmą kartą buvo paleista sunkioji Angara A5, į GEO iškėlusi masės simuliatorių. 2020 metais gruodžio 14 dieną Angara A5 paleista dar kartą.

Rusijos gamybos raketa Angara pradėta kurti 1992 metais. Astronautika.lt pastaba: iki 2014 metų Rusijos leidžiamos raketos turėjo Ukrainoje pagamintų dalių. Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, Ukraina nutraukė kosminės įrangos tiekimą Rusijai.

Angara privalumai

773 tonų masės raketa Angara A5 į žemą orbitą (LEO) gali iškelti 24 500 – 26 000 kg masės krovinį, į GEO – 2800 kg krovinį. Dviejų pakopų raketa su žibalo deguonies varytuvais (РД-191 ir РД-0124А) turėjo pakeisti Proton raketą, kurios varytuvai naudoja nuodingą cheminę medžiagą nesimetrinį dimetilhidraziną (heptilas, C2H8N2). Buvo galvojama netgi apie pilotuojamą variantą. Naujoji raketa iš Rusijos teritorijos (Baikonuro kosmodromas yra Kazachstano nuosavybė) turėjo kelti krovinius į GEO. Modulinė raketos konstrukcija (modulio ilgis 24.5 m, diametras 2.9 m) leistų į starto vietą atgabenti atskirus modulius ir juos starto aikštelėje surinkti į raketą. astronautika.lt pastaba: Rusijoje raketos ir moduliai į starto vietą atvežami geležinkeliu, tad modulis gali būti tik 2.9 m diametro.

Raketą kuria Chruničevo valstybinis tyrimų ir gamybos kosmoso centras. Kitas lėkis numatytas sausio mėnesį, kai lengvoji raketos versija į sinchroninę saulės orbitą (sun synchronous orbit – SSO) iškels radiolokacinį palydovą Rusijos karinėms pajėgoms.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.