Čžužun – kinietiškas marsėjimas

Tianwen-1

Čžužun marsatyris atskleidė daugiau duomenų

Startavęs 2020 metų liepą, 5 t masės Tianwen-1 Orbiter („Klausimas dangui“) jau metai laiko tiria Marso atmosferą, jonosferą, magnetinius laukus ir net ieško gyvybės. Jį sukūrė CASC (China Aerospace Science and technology Corporation); talkinant Argentinos CONAE (Comission Nacional), Austrijos Mokslų Akademijai ir Prancūzijos IRAP (Institute de Recherche on AstroPhysigue).

Čžužun B

Pirmoji Čžužun asmenukė iš Marso Utopia Planitia vietovės 2021 gegužės 19. China National Space Administration nuotrauka

Tianwen-1

Naujųjų 2022 metų proga kinai paskelbė Tianwen-1 Orbiter vaizdą Marso poliarinių ledų ir S. Koroliovo kraterio fone

Šį tą parašė ir apie 0,24 t šešiaračio marsaeigio Čžužun (Zhurong – „Ugnies dievas“) marsėjimą, vykdytą dar 2021-jų gegužę ir užtrukusį visą savaitę. 13 km aukštyje lėkė 0,45 km/s greičiu, išskleidė parašiutą ir iš 1,3 km 95 m/s pradėjo tūpti į Utopijos lygumą. Į paviršių nusileido gegužės 14, o po kelių savaičių Zhurong nufotografavo amerikiečių MRO ( Mars Reconnaissance Orbiter) iš 287 km aukščio.

Čžužun A

MRO marsatyrio kamera HiRISE užfiksavo kiniečių Čžužun Marso paviršiuje 2021 birželio 6.  NASA/JPL/Arizona universitetas nuotrauka

240 kg masės ir  1.85 m aukščio Čžužun turi 13 mokslinių prietaisų: 4 saulės skydus, radarą (iki 100 m gylyn), magnetometrą, cheminį analizatorių ir kitus prietaisus. Nuo 2021 gegužės 14 jau yra nuvažiavęs per 1400 m. Marsatyris Tianwen-1 Orbiter pakeitė orbitą iš 407-12500 km į 275-10748 km. Nuo misijos pradžios orbiteris į Žemę  perdavė ~ 540 Gb duomenų, o jo įranga veikia puikiai.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.