Čžužun marsatyris atskleidė daugiau duomenų
Startavęs 2020 metų liepą, 5 t masės Tianwen-1 Orbiter („Klausimas dangui“) jau metai laiko tiria Marso atmosferą, jonosferą, magnetinius laukus ir net ieško gyvybės. Jį sukūrė CASC (China Aerospace Science and technology Corporation); talkinant Argentinos CONAE (Comission Nacional), Austrijos Mokslų Akademijai ir Prancūzijos IRAP (Institute de Recherche on AstroPhysigue).
Pirmoji Čžužun asmenukė iš Marso Utopia Planitia vietovės 2021 gegužės 19. China National Space Administration nuotrauka
Naujųjų 2022 metų proga kinai paskelbė Tianwen-1 Orbiter vaizdą Marso poliarinių ledų ir S. Koroliovo kraterio fone
Šį tą parašė ir apie 0,24 t šešiaračio marsaeigio Čžužun (Zhurong – „Ugnies dievas“) marsėjimą, vykdytą dar 2021-jų gegužę ir užtrukusį visą savaitę. 13 km aukštyje lėkė 0,45 km/s greičiu, išskleidė parašiutą ir iš 1,3 km 95 m/s pradėjo tūpti į Utopijos lygumą. Į paviršių nusileido gegužės 14, o po kelių savaičių Zhurong nufotografavo amerikiečių MRO ( Mars Reconnaissance Orbiter) iš 287 km aukščio.
MRO marsatyrio kamera HiRISE užfiksavo kiniečių Čžužun Marso paviršiuje 2021 birželio 6. NASA/JPL/Arizona universitetas nuotrauka
240 kg masės ir 1.85 m aukščio Čžužun turi 13 mokslinių prietaisų: 4 saulės skydus, radarą (iki 100 m gylyn), magnetometrą, cheminį analizatorių ir kitus prietaisus. Nuo 2021 gegužės 14 jau yra nuvažiavęs per 1400 m. Marsatyris Tianwen-1 Orbiter pakeitė orbitą iš 407-12500 km į 275-10748 km. Nuo misijos pradžios orbiteris į Žemę perdavė ~ 540 Gb duomenų, o jo įranga veikia puikiai.